Monthly Archives:

Pokalbiai su Lionia: Indrė Valantinaitė

Lionia Iljičiuks: Drauge, kadaise buvai aktyvi rašykė. Kaip prisimeni tuos laikus? Ką smagu prisiminti? Ką nelabai? Indrė: Gerai pagalvojus, reikėtų pasukti laiko mašinos raktelį ir nusikelti kokius keturiolika metų atgalios… Dar į mokyklos laikus… Tuomečiai rašykai buvo gera pramoga, proga pasitikrinti ir galimybė surasti bendraminčių,

Vyriausiojo redaktoriaus žodis 

Taigi, draugai, redaktoriaus žodis… Padėkos paprastai sakomos pabaigoje, bet aš pradėsiu kaip tik nuo jų. Pirmiausia ačiū redakcijos nariams, ypač Godai, Gretai, Kęstučiui ir Raimundui  be jų šis leidinys turbūt būtų tik nedarni žmogaus-orkestro, kaip neseniai buvau pavadintas, kakofonija. Taip pat ačiū Kopetėlėms, kurių padedamas

Kailas Spenseris. Patologijos paukštis, kuris sako: aš nemiriau

Savotiškai pavadintas Tomo Vaisetos trumposios prozos rinkinys „Paukščių miegas“ verčia suklusti – iš pradžių jis tarsi sufleruoja dviprasmiškus supoetintus prozos tekstus, kurie, nors ir artimi mano širdžiai ir plunksnai, kartais tiesiog nukrypsta į perdėtą sentimentalizmą, tačiau skaitant mane apima malonus netikėtumo jausmas.

Kailas Spenseris. Patologijos paukštis, kuris sako: aš numiriau

Savotiškai pavadintas Tomo Vaisetos trumposios prozos rinkinys „Paukščių miegas“ verčia suklusti – iš pradžių jis tarsi sufleruoja dviprasmiškus supoetintus prozos tekstus, kurie, nors ir artimi mano širdžiai ir plunksnai, kartais tiesiog nukrypsta į perdėtą sentimentalizmą, tačiau skaitant mane apima malonus netikėtumo jausmas.

Sandra Bernotaitė. Elegija apie šunį

Skaitant pirmą dešimtį puslapių dingteli: ar tai ne knyga vaikams? Lyg ir ne. Svorio prideda tai, kad knyga rašyta kaip paskutinė, priešmirtinė, nors po jos išleistos dar trys. Kūrinys autobiografinis, bet pasakotojas atrodo nepatikimas.

Tom Kom Potas. Eilėraščiai

kaimenės bėgančios iš taško A į tašką Ž
kaimenės išsprogdinančios akiplotį
suskausta kanopų pėsakais
romaus bizono akyse
sėdėk kur sėdi vietoje tatanka sėdintis
jotanka čia

Viktoras Denisenko. Dainuojanti rezistencija

Koks destruktyvus reiškinys bebūtų karas, jis geba pažadinti ir kūrybines galias. Gal net tiksliau būtų pasakyti, jog kūryba gali tapti atsaku į karo destruktyvumą, o taip pat galimybe jį apmąstyti, įveikti traumuojančią patirtį ir panašiai. Be to, karas kaip labai aiškus ribinės patirties vaizdinys sutinkamas daugelyje dainų. Ši tema leidžia sustiprinti dainos turinį, suteikti jai tam tikro papildomo dramatizmo.

Erla. Šiaulių literatūrinė panorama mano akimis

Šiaulių, Šiaulių krašto apylinkių geografinės ir istorinės savybės reflektuojamos literatūros kūriniuose. Bazilionai, Rėkyva, Ginkūnai, Talša – išvaikščiota, išplaukiota valtimis. Gegužės mėnuo primena kelionę pėsčiomis po Kurtuvėnų apylinkes su bendraklasiais, su klasės auklėtoju lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Vitoldu Švickiu.