Tag Archives: Nendrelė

stiklinė pasaka

Indrė Valantinaitė Nendrelė Vitražinio bernelio lūpos smulkiai sugeldavo. Būdavo pabučiuoji ir nusidažo. Bet jai nebuvo svarbu. Jai niekas nesvarbu- ji mylėjo. Vis stipriau ir stipriau, kol vieną dieną išgimdė stiklo mergelę. Tokia stipri meilė juk negalėjo būti bevaisė. Mergelė buvo trapi kaip vaza, tyra ir

karalienė keturių

Indrė Valantinaitė Nendrelė Man buvo keturi, kai tapau karaliene. Aš po namus, po kiemus, Varnų chorui giedant ant antenų. Delne tik kelios linijos: Šlovės ir gyvybės. Lūpų kampe – šokolado dėmė. Bijau tik tamsos, Kai prietema išskečia kojas prieš mane, Įrėminu tapeto hieroglifą žvilgsniu ir