Žymos: 1nr

Erla. Eilėraščiai

Pratrūkę                               
Gruodin, suodžiais             
Kaminai perkrauna dangų.    

Pamotė. Eilėraščiai

laibi pirštai aukštai iškėlę baltą ostiją laiko
guldo nekaltą Kristaus kūną į pražiotą burną
jaunas buvęs klapčiukas

Pokalbiai su Lionia: Svoloč

Nė velnio man nerūpi susikalbėjimo galimybė ir dialogas tarp žmonių. Geriau jie išvis nesikalbėtų. Juk visos blogybės prasideda nuo liežuvio. Tarkim, žmonės negalėtų kalbėti. Kaip žuvys. Ar daug jos kariauja tarpusavyje? Kiek stebėjau, ne.

lygiai po. Eilėraščiai

nė debesėlio                  

dangus                          

tarsi neregio akys

wride. Eilėraščiai

knygos sudužę
stiklo karoliai
taip tavo kaklas
žymiai gražiau atrodo
užsidengsi naujais

Agrikola

Atsigėriau puodelį juodos arbatos su paprastu sausainiu iš paprasto prekybos centro (nesvarbu kokio), atlikau visas priklausančias higienos procedūras ir nusitempęs į lovą nešiojamąjį kompiuterį, tarsi koks kino korsaras, nudreifavau į internetinių vandenų platybėse esančią gausybę online piratsalių.

Laimutė Pacevičienė. Iki paskutinės didžiosios raidės

Šis romanas – dvyliktoji, jei neapsirinku skaičiuodama, Liutauro Degėsio knyga. Lyg filmo kadrai keičiasi miestai, po kuriuos klaidžioja du beviltiškai vieniši žmonės. Tą, konkrečios buvimo vietos nesvarbumą autorius pabrėžia palikdamas tik pirmąją miestų pavadinimų raidę.

wride. Detektyvas

Kambario niekučiai sumėtyti į šonus, taip, kad per videokamerą matytųsi tik gražiai sutvarkyta jos lova. Ji išsitraukia iš savo tunelio cigaretę ir prisidega.