Pristatome 2015 metais leidyklos „Lucilijus“ išleistą audiovizualinį projektą „Raisto kardas“ ir jo kūrybinę grupę: poetę ir deklamuotoją Erlą, muzikos autorių Vidmantą Petraitį ir vizualizacijos autorių Vytautą Žalį. 

Kalbino Mindaugas Laukys

Pirmiausia papasakokite apie save. Ką veikiate gyvenime? Nuo kada užsiimate kūryba ir kodėl?

Erla: Esu šiaulietė. Šiame gyvenime daug ką veikiu. Pirmą eilėraštį parašiau mokykloje apie Pikaso paveikslą. Prie rašymo grįžau maždaug prieš ketverius metus. Rašau prozą, poeziją, pamfletus. Saviraiška, užsakymas, noras paskleisti žibinto šviesą, anot Vidmanto.

Kaip kilo mintis įgyvendinti šį audiovizualinį projektą?

Erla: Geriant kavą ir kalbantis leidykloje su Vytautu.

Kodėl nusprendėte įgarsinti, o ne leisti knygą ar pan.? Galbūt tekstai išsiskiria būtent garsiniu aspektu? Tinkami labiau klausymui, o ne tik skaitymui?

Erla: Pirminė idėja buvo išgauti vaizdus nuo garso skambesio. Vytautas atliko daug bandymų. Tai reikalauja laiko, profesinių ir materialinių sąnaudų. Todėl nusprendėme pasirinkti lengvesnį kelią. Skaičiau perteikdama savo jausmus apie teksto turinį.

Vytautas: Suprantama, skaitymo intonacija lėmė ir įvairų balso skambėjimą, ir vizualizacijos spalvingumą.

Erla: Gal po kiek laiko tuos pačius tekstus įskaityčiau kitaip.

Kuo šis CD išsiskiria iš kitų panašių projektų?

Erla: Manau, kad skiriasi tematika, autoriaus individualumu, kokybe ir pan.

Vytautas: Ir siekiu sujungti įvairias teksto, garso ir vaizdo medijas.

Kodėl buvo pasirinktas būtent toks pavadinimas? Kaip jis siejasi su tekstais?

Erla: Pavadinimas kilo iš susižavėjimo Rėkyvos raistais, žolėmis, ajerų sienomis sulig žmogaus ūgiu, kurių lapai primena kardus – kovos simbolius.

Kokius žmones galėtų sudominti šis CD? Kaip sekėsi įgyvendinti šį projektą: ar tai pirmas toks Jūsų projektas?

Erla: Šitoks projektas pirmas. Kaip minėjau, pirminė idėja dar neįgyvendinta. Kūrinys ,,Užkalbėjimas“ skirtas neįgaliems vaikams, kartu tai užkalbėjimas turintiems negalią ar bėdą. Tikslas – kartojant ar klausant užkalbėjimą suteikti viltį, užkalbėti pozityviems pokyčiams.

Vytautas: O įdomus šis projektas galėtų būti visiems, ieškantiems naujų emocinės minties raiškos formų.

Galbūt domėjotės kitais panašiais projektais? Ar jie pastebimi, kokios jų tendencijos?

Erla: Ta tema galėtų atsakyti Vytautas.

Vytautas: Ir taip, ir ne. Bandymai sujungti tekstą, garsą ir vaizdą / vaidybą populiarūs garso menininkų instaliacijose. Tačiau tokie bandymai trumpalaikiai, stebimi tik jų atlikimo momentu. „Raisto kardo“ projektu siekta tarsi užrakinti minėtų medijų sintezės procesą, taip jį padarant visada prieinamu jo žiūrovui.

Kur, Jūsų nuomone, įgarsintos poezijos leidybos stipriosios pusės, o kur silpnosios?

Erla: Stipriosios – autorius, jeigu jis pats skaito tekstus. Minties paryškinimas. Galimybė tekstus klausyti silpnai regintiems. Silpnoji pusė, kad skaitytojas prieš akis nemato skaitomo teksto.

Vytautas: Ir vizualizacijų neilgaamžiškumas, kadangi šios srities technologijos labai greitai vystosi ir kinta.

Papasakokite apie viršelį: kas jį kūrė, kas jame vaizduojama?

Erla: Viršelio užmanymas mano. Jį įvykdė dailininkė Jurgina Jankauskienė. Be viso kito, jame vaizduojamas autentiško kaldinto kardo pavyzdžiu stilizuotas kardas.

Kaip vyko tekstų atranka? Kokie kriterijai nulėmė įtraukti vieną ar kitą tekstą į rinkinį? O gal jie buvo rašyti specialiai projektui?

Erla: Kūriniai nebuvo rašomi specialiai projektui. Į rinkinį įtraukiau tekstus apie raistą, Lietuvos kovų ir Saulės miesto istorijos momentus, Rytų kovos menų filosofiją, užkalbėjimą, kūrėjo tragizmą ir šiek tiek erotikos.

Kokios bendros temos sieja tekstus ir suriša į vieną kūrinį? Kokia buvo pirminė idėja, mintis, galbūt paskui ji keitėsi? Ar koncentravotės į aiškią išankstinę bendro kūrinio koncepciją?

Erla: Kūrinių ašis – Šiaulių dvasia, apylinkių gamta, žmonės, potyriai. Gamta, Rytų filosofijos ir kelių tūkstantmečių kovos menų patirtys padeda susivokti pasaulyje, ieškoti, o gal ir atrasti, savo misiją ar pašaukimą. Išankstinė koncepcija – perteikti tos dvasios alsavimą.

Trumpai apie kūrybinės grupės narius: kas jie ir kaip prisidėjo prie šio projekto?

Erla: Kūrybinės grupės nariai iš mano aplinkos. Ligita Bairamova dainuoja senovinių apeiginių dainų ansamblyje. Aldona Žičkienė – konsultantė, renginių organizatorė. Vidmantas Petraitis groja, kuria muziką – bardas. Tapo ir rašo. Sportuoja ir studijuoja budizmą. Nors geriausias prisistatyti galėtų jis pats.

Vidmantas: Anksčiau buvo lengviau atsakyti į klausimą – kas esu? Jaunystėj lyg esi ,,kietesnis“, medžiagiškesnis, viskas paprasčiau ir aiškiau. Dabar iš esmės stengiesi susivokti: kas tu toks ir iš kur? Tam susigaudymui tinka viskas: tapyba, muzika, eilės, skaitymai, analizės, savianalizės, vidinių ir išorinių apraiškų stebėjimas, dvasinės praktikos… Kai esi toks, ieškai panašių ,,dūšių“. Paieškos vykdavo įvairiuose Lietuvos pakampiuose vykstančiuose eilėraštukų skaitymuose. Taip atrandi ,,savo“ žmones, gimsta idėjos!

Vytautas: Man teko teksto įgarsinimo idėjos sumanytojo ir DVD projekto įgyvendintojo vaidmuo. Beje, reikia paminėti ir leidyklos ,,Lucilijus“ darbuotojus.

Galbūt turite ateities planų tęsti tokius projektus ir planuojate išleisti kitą CD?

Erla: Konkrečių planų nėra. Tebūnie paslaptis.

Kur galima paklausyti ar įsigyti CD „Raisto kardas“?

Erla: M. Mažvydo bibliotekoje, Šiaulių Lieporių ir Šaltinėlio bibliotekose, Šiaulių galerijoje ,,Laiptai“, Šiaulių ,,Aušros“ muziejuje, leidykloje ,,Lucilijus“, iš manęs.