Daniilas Charmsas(vertė Damn Pirate) Štai aš sėdžiu ant kėdės. O kėdė stovi ant grindų. O grindys pritvirtintos prie namo. O namas stovi ant žemės. O žemė tęsiasi į visas puses, ir į kairę, ir į dešinę, ir pirmyn, ir atgal. O ar baigiasi kur nors?
Daniilas Charmsas(vertė Damn Pirate) Važiuoja tramvajus. Tramvajuje važiuoja 8 keleiviai. Trys sėdi: du iš dešinės, vienas iš kairės. O penki stovi ir laikosi už odinių rankenų: du stovi iš dešinės, o trys iš kairės. Sėdinčios grupės žiūri vienos į kitas, o stovinčios stovi vienos į
Mama, tėtis ir tarnaitė pavadinimu Nataša sėdėjo prie stalo ir gėrė.
Tėtis, be abejonės, buvo užkietėjęs mėlynanosis. Net mama žvelgė į jį iš aukšto. Tačiau tai netrukdė tėčiui būti geru žmogumi. Jis itin nuoširdžiai juokėsi ir suposi ant kėdės.
Debesys panašūs į pūkus. Žinau, banaliau ir nepasakysi, betgi jie išties kaip plunksnos. Tiek žvelgiant iš apačios, tiek iš viršaus ar šonų. Kartais bandau įsivaizduoti tą, kas pirmas sugalvojo tokį palyginimą.
Magas susimąstęs šliūravo dulkėtu Radviliškio šaligatviu. Tiesą sakant, net nesuvokė, kad atsidūręs kažkokiame Radviliškyje, ir apskritai, tokio pavadinimo net nebuvo girdėjęs.
Tėvai pasakojo, kad būdamas visai mažas neskirdavau tikrų daiktų nuo jų atvaizdo. Su filosofine nuostaba ilgai ilgai čiupinėdavau klijuotę, bet niekaip nesuprasdavau, kodėl ant jos pavaizduotų obuolių negalima atsikąsti dygstančiais dantų ledkalniukais. Ilgiau mano dėmesį patraukdavo tik lietus. Lyg per miglą prisimenu (arba pradėjau „prisiminti“
Kiek kartų Pijus spiria kamuolį, tiek šis nepakyla nuo žemės. Nenurieda iki vartų. Balta „Realo“ maikutė, septintas numeris, paplyšę šortai, mano seni bucai. Kojas praskėtęs kaip Ronaldo. Tik spiria kaip lietuvis. Neklauso. Kuria pasakas, kaip viso pasaulio klubai jo nori, kaip paskutinę akimirką įmuša pendelį, kaip visi skanduoja jo vardą. Mažvaikis.
Šlamant javams sunku atskirti garsus. Neatsargus žmogaus žingsnis ar lietaus lašas, ištiškęs ant varnalėšos lapo, verčia įtempti šešėlius gaudantį regėjimą ir aštrina klausą. Nors kartais besidaužanti širdis juos nustelbia. *** Trumpą draugystę sutvirtinęs nėštumas rūpesčių nepridarė. Atvirkščiai, Monika jautėsi netikėtai šoktelėjusi per kelis laimės laiptelius
Aprūdijęs golfukas liguistai sukriokė, skausmingai užsikosėjo, isteriškai sutrūkčiojo ir numirė. Mano metalinio žirgo palaikai iš inercijos dar riedėjo nuo kalniuko, o aš, mėgindamas iš eigos jį užvesti, beviltiškai minkiau tai sankabą, tai gazą.
Tą vasarą jis grįžta iš vaikų stovyklos jau visiškai kitoks. Mergaitė vardu Inga moka plaukti krauliu, nubėga estafetę greičiau už bet kurį berniuką, keliais išmuša kamuolį per dešimtį kartų. Jos oda tamsesnė, nei kitų mergaičių ir tokia švelni, lyg persikas. Jis pažada parašyti jai laišką.