Ramunė Rusaitė. Kol nustos lyti
Kai lyja, atrodo, kad pasaulyje lieka tik du garsai: lietaus lašų barbenimas tau į lietpaltį ir skubios pagalbos tarnybos sirenos. Nežinia, kuris labiau užgožia kurį. Niekas nebedzingsi dviračių skambučiais, pro dešinį petį nebepraūžia paspirtukai ir nesukelia tau miokardo infarkto, nebėra Maltos bišonų, vizginančių uodegėles ir viliojančių paglostyti. Tik vienas kitas bėgikas šlepsi asfaltu, apsirengęs kažką, kas po smarkios liūties jau primena košelieną, o ne sportinį kostiumą.