Gediminas Cibulskis. Vieno laukimas
– Kaip tai pakartotinai neatvažiuos? Nes pasnigo… žiemą?! Šiaurėje?! … Kaip, kaip? Globalinis atšilimas? Žiūrėkit, kad nebūtų užsakymo atšaukimo!.. Rytoj? Na gerai, šįkart dar palauksiu.
Vakaris Šaulys. Neįprasta draugija
Vienoje Žemaitijos koplytėlėje bus filmuojamas vaizdo klipas hitui, kurio angliškas variantas turėjo pretenzijų patekti į MTV, būti platinamas YouTube, kitais socialiniais tinklais bei muzikiniais kanalais. Kažkokiai naujai muzikos grupei netikėtai sukūrus įsimintiną, pagaulią dainą, tuoj atsirado leidėjų ir
Kšištofas Kšivecas. Eilėraščiai
žodžiai sutrūkę tik mintys nedalomos lediniame balkono stalčiuje dangaus uolienos užgriūva tarytum Dievo abitas ir aš jau
tik raidė epitafijoj
Greta Petrauskaitė. Apie blogį grožyje, arba Kaip istorija (ne)padeda kalbėti apie meną
Didžioji dalis romano veiksmo plėtojasi Veimaro respublikoje, tarpukario Vokietijoje. Pagrindinis veikėjas Walteris Schultzas, jaunas senelio Egono turtų paveldėtojas, perima giminaičio namą, pinigus, biblioteką, net nuolatinę mirties nuojautą
Viktor Denisenko. Kai kalba pabūklai
Teigiama, kad kai kalba pabūklai, mūzos tyli. Išties, karas daug ką keičia mūsų kasdienybėje – net jeigu jis vyksta ne pas mus, o tik mūsų pašonėje. Atvira Rusijos agresija prieš Ukrainą priartino karą ne tik psichologiškai, bet ir geografiškai.
Grzegorz Jędrek. Eilėraščiai
Kodėl rašomi eilėraščiai 2022 m.? Tikrai ne dėl to, kad pragyventum iš poezijos. Kapitalizmas yra pragaras, kuriame arba gamini pakuotę, arba tave supakuoja, o geras eilėraštis yra: pisau, pisau, pisau TAI.
Edita Puskunigytė. Dieviškas smurtas
Per rūką juodas automobilis atrodo it milžiniškas anglies gabalas, neturintis nei įėjimo, nei išėjimo. Salomėja paspartina lėtus žingsnius ir netrukus aplink blauzdas pajunta šilumos liežuvius. Kai jam skauda koją, visada vairuoja ji, nors ir neturi vairuotojo pažymėjimo.
Perla Šilinskaitė. Kuriame realybės sluoksnyje švenčiama Kajoko buvimo šventė?
Atsivertus naująjį romaną ir per jį grįžus į ankstesnėje trilogijos dalyje sukurtą maginį pasaulį, paaiškėja, kad visgi iš to paties. Tačiau ką naujo ar dar nepasakyto, išlipusios iš „Ežero“ veikėjų figūros mums turi pasakyti šiandien?
Ona Marija Dy Urbšytė. Eilėraščiai
vienatvė – kalbėjimas su savimi, vienatvei nesvarbu, kur esi: celėje ar dykumoje, jai visur erdvu…