Martynas Pumputis. Kelionė
Ankstyvas rudens rytas (mano standartais – dar naktis). Jis sėdi priekinėje tėvo automobilio sėdynėje, apsnūdęs žvelgia į medžius, kelio vingius. Kartais pažvairuoja į pavaras perjungiančią tėvo ranką. Jaučiasi dėkingas, kad tėvas penktą ryto dėl jo sukinėja vairą ir maigo pedalus.