Jis tebuvo tarpininkas tarp manęs ir kitų, jis niekuo nenusikalto, jis nieko nepadarė, jis niekuo neprisidėjo. Tarpininkas ateidavo pas mane kiekvieną rytą. Jis pasėdėdavo dešimt minučių, perpasakodavo viską, ko man reikėdavo, ir išeidavo lygiai pusė devynių. Aš turėdavau jam paduoti mažą baltą paketą, o kas buvo jo viduje, ir pats nežinojau.
Babajus susirgo nežinoma liga.
Pasigavo ligą atidžiai grybaudamas Pabradės poligone – sutiko sergančią grybautoją ir jie dvasiškai susipažino.
Miško pakraštyje šalia Labanoro girios jie užklydo į apleistą namą.
Matyt, priklausau tai rūšiai žmonių, kurie kartais pajunta neįveikiamą norą pajudėti iš įprastos gyvenamosios vietos. Kas ten žino, gal gilioje senovėje per kokią nors tautų sumaištį į mano prosenelių gyslas pateko koks klajoklio kraujo lašelis? Net nežinau, kada pirmą kartą pajutau tą potraukį. Gal tada, kai, būdama kokių trejų, užsidėjau tėtės skrybėlę, pasiėmiau pirmą pasitaikiusį pagalį ir išdrožiau geriau susipažinti su gimtuoju Panevėžiu. Laimė, kaimynė, pamačiusi gatve žingsniuojančią skrybėlę su lazda, gebėjo mane prisivilioti blynais ir taip nutraukė dar kaip reikiant neįsibėgėjusią mano kelionę.
graži mergina
vėlai vakare
metro stotyje pas kiną
pavargusiu veidu
pirko antį Pekino
išsinešimui Vienoje
anapus sienų
įdubusiais pirštais
ropoja maldos
Pristatome 2015 metais leidyklos „Lucilijus“ išleistą audiovizualinį projektą „Raisto kardas“ ir jo kūrybinę grupę: poetę ir deklamuotoją Erlą, muzikos autorių Vidmantą Petraitį ir vizualizacijos autorių Vytautą Žalį.
Kalbino Mindaugas Laukys
Kai kurios nors šalies kino gamintojai pradeda filmuoti kažkada (prieš dešimt, dvidešimt ar daugiau metų) pasisekusių filmų tęsinius, pradedi galvoti, ar tai kokia krizė, ar noras sugrįžti į praeitį, ar pabandyti užsidirbti iš neišrankaus žiūrovo sentimentų.
Kirilas Dubovskis: „Absurdas yra tragikomiškas iš prigimties, man tai artima“
Romantiškam, sentimentaliam žmogui svajonės ir prisiminimai teikia naudą bei paguodą.
*
Ir vaizdo, ir balso, ir garso (muzikoje) estetika tam tikra prasme yra didelės vertybės.
*
Katė – tai gyvūnas, kurį labiausiai norisi glostyti.
Sakoma, kad kiekvienas žmogus gali parašyti vieną gerą romaną – knygą apie savo gyvenimą. Serioža manė, kad vieną puikų romaną galima padalyti į daugybę nuostabių apsakymų ir taip net būtų geriau.
Rašyti pradėjo dar mokykloje. Tam jį ypač paskatino klasės sienlaikraštis, kuriame savo kūrybą galėjo skelbti visi norintys. Beje, dėl to, kad koks nors tavo eilėraštukas ar apsakymėlis pasirodytų plačiame sienlaikraščio lape, vykdavo tokios beprotiškos varžybos, tad tai buvo laikoma didžiule sėkme.