Gytis Pranskūnas. Eilėraščiai
mes turim kūnų
vyrų ir moterų
yra ekstremalesnių kategorijų
bet mes ir tų turim
mes turim kūnų
vyrų ir moterų
yra ekstremalesnių kategorijų
bet mes ir tų turim
žiūrėjau pro tavo petį
ten gaisras, sustojęs eismas
galbūt ir pats laikas, nežinau
tamsios dūmų garbanos
pildė tuščiai pilką gaisą
o tu stovėjai priešais mane
kalbėjai kažką apie krislą
Pjesė monospektakliui, Vilnius, 2019 Prologas Pjesė prasideda aktoriaus interaktyviu bendravimu su žiūrovais – tokiu, koks atrodo reikalingas režisieriui. 1. Scena. Kas kaltas? Vasara, liepos 13 d. Penktadienio naktis. Didelis kultūros centro pastatas su langais nuo žemės iki stogo. Jį šiandien vadinsime akvariumu. Jo viduje intensyviai
wride mano undine undine manoji skandinamas tėvo surik tavo lenktos blakstienos undine manoji į jas įsikabinęs nersiu į tavas akis apsikabinti savo atspindį jose neskęsk kankinamas neskęsk juk tai tavo labui undine manoji medinio kibiro skonis undine manoji kiek per ryškus mentikauliai kiek per jaunas
wride seserie seserie būk mano liudininke būk mano nušvitimo pribūvėja kardaDante būk skaičiuok vagonus aš skaičiuosiu tavo laiką pro tavo bUrną tekės seilės iš kart po branduolinės žiemos sesut klausyk apklos mūsų žemelę tavo pelenai ir pamatysi kaip pakeičiu spalvas kiekvieno šviesofOro kurio kvape nelieka
wride tarpupirščiais teka kadaise sugniaužtas sniegas kai pabudęs abiem rankom čiupai mano pirštą akys buvo pamėlusios kaip dabar antai iš debesies nukaręs kūdikis ant bambagyslės pasikorė tačiau nuo mano pelkių į tavas akis kyla migla ir gelbėja ir saugo
iš kur čiuptuvai apsiviję kojas?
iš kur šios kojos?.. kam aš klausiu, tu vis
tyli ir nieko nesakai. lauktuvės
nelaukia, nebesitiki. tik kuo jas
Daniilas Charmsas(vertė Damn Pirate) Štai aš sėdžiu ant kėdės. O kėdė stovi ant grindų. O grindys pritvirtintos prie namo. O namas stovi ant žemės. O žemė tęsiasi į visas puses, ir į kairę, ir į dešinę, ir pirmyn, ir atgal. O ar baigiasi kur nors?
Daniilas Charmsas(vertė Damn Pirate) Važiuoja tramvajus. Tramvajuje važiuoja 8 keleiviai. Trys sėdi: du iš dešinės, vienas iš kairės. O penki stovi ir laikosi už odinių rankenų: du stovi iš dešinės, o trys iš kairės. Sėdinčios grupės žiūri vienos į kitas, o stovinčios stovi vienos į
Mama, tėtis ir tarnaitė pavadinimu Nataša sėdėjo prie stalo ir gėrė.
Tėtis, be abejonės, buvo užkietėjęs mėlynanosis. Net mama žvelgė į jį iš aukšto. Tačiau tai netrukdė tėčiui būti geru žmogumi. Jis itin nuoširdžiai juokėsi ir suposi ant kėdės.