Jei norėsite internetu nusipirkti naujausią Aido Marčėno eilėraščių rinkinį „Nieko nebus“, šalia knygos aprašymo rasite teiginį, jog „Aidas Marčėnas – vienas populiariausių ir skaitomiausių šiuolaikinių poetų.“ Teiginys nėra klaidingas – poetas vis dar mėgaujasi skaitytojų dėmesiu.
Praėjus net trylikai metų po to, kai 2008-aisiais buvo išleistas eilėraščių rinkinys „Eilėraščiai savo kailiu“, Gintaras Grajauskas grįžta su nauja eilėraščių knyga – „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“. Ištikimi G. Grajausko skaitytojai, patys to nežinodami, šį rinkinį pradėjo skaityti jau gana seniai, nes būsimi, tuomet dar benamiai
Pirmajam Špitolėje tamsu. Dek žvakę, Martynai! Tezė, kokia ji? Paslaptis – Žodis. Atspėti jį, Priimti tai, kas liko – Sienos, Medžiai Sukryžiuoti Kelyje į Tave. Šventikas Laimina, Jo veide Nietzsche. Ištaria pirmąjį Žodį, Slėptą, Visada atvirą, Todėl neįspėjamą. Nesakyk jo, Taria šventikas Martynas. Du Martynai
– Juozai, šiandien einame pas Vidą Ališauską. Tikiuosi, nepamiršai? – sušuko Tania iš virtuvės.
– Pas ką? – sėdėdamas ant klozeto Juozas sklaidė „Keturis ratus“.
– Pas hipnotizuotoją. Praeitą savaitę užrašiau tave seansui. – Moteris kuitėsi po spintelę, ieškodama kakavos.
– Šita moteris negali nusiraminti, – murmėjo po nosimi vyras.
karvė šiąnakt debesys nusigvelbė mėnulio ir žvaigždžių žibesį iš sustingusios pampos po burzgiančiu žibintu išlenda karvė nebūty plevėsuojanti iškamša jos nukarusiu liežuviu ant nulinkusių smilgų varva seilės o juodi burbulai biliardo ratilai bando suteikti formą nematytai materijai kažkur tolumoj kažkieno nugyventoj tėvynėj toli nuo moskitų
Iš suaugusiojo vaiku vėl tampama žaidžiant. Elena daug žaisdavo lėlėmis, meškinais, gaisrinių automobiliukais, dažnai net labiau, tikriau jausdama mažą pasaulį, kurį kuria jos rankos, kurį ji kūrė vaikams. Iš suaugusiojo vaiku vėl tampama būnant tarp vaikų, su vaikais. Elena ir buvo. Buvo, kol tapo Elyte. Lygiai kaip Vitalija virto Vita.
pavirtę ledynais trapiais
nevirsim mes saulės likučiais
ir po vakaro ilgo girdi
kaip kūnas braška ištirpęs tarsi
tu filmuoji kaip su kamera mekas
bet neturi jo akių
ir viskas beviltiškas menas
ir viskas be galo trapu
mano kalboje per daug nutylėjimų bet dar kartą pratylėsiu tarytum nesprogęs paauglystės spuogas Visagino grybas gniaužiantis aistrą saugyklose. jei prabilčiau tarp lūpų girgždėtų vinys ir pelenai Ozis kandžiotų kolibriams galvas kupranugariui kuprą pjautų gitaros styga neprisirpęs garsas tilindžiuotų vėjyje nei pakalnutės varpeliai nei išdžiūvusios sėklidės
In the early hour awoken
The beeswax candle is lit
The day draws the flesh from the bone and
The wax from the thin candlewick
Slowly, it melts, the sweet texture
Their heavy church bells draw attention
Your eyes leave your hand, leave the ground
Thus pour their disguise into the sweet, softbitten cloud
jei rinkčiausi namus – kaip špokas,
jei rinkčiausi namus kaip špokas –
nepasirinkčiau;