– Juozai, šiandien einame pas Vidą Ališauską. Tikiuosi, nepamiršai? – sušuko Tania iš virtuvės.
– Pas ką? – sėdėdamas ant klozeto Juozas sklaidė „Keturis ratus“.
– Pas hipnotizuotoją. Praeitą savaitę užrašiau tave seansui. – Moteris kuitėsi po spintelę, ieškodama kakavos.
– Šita moteris negali nusiraminti, – murmėjo po nosimi vyras.
Magas susimąstęs šliūravo dulkėtu Radviliškio šaligatviu. Tiesą sakant, net nesuvokė, kad atsidūręs kažkokiame Radviliškyje, ir apskritai, tokio pavadinimo net nebuvo girdėjęs.
Ramų ir tvarkingą Pabradės miestelį šiąnakt sukrėtė precedento neturintis įvykis. Pirminiais duomenimis, apie 2 valandą 78 minutės nakties, miestelyje nugriaudėjo siaubingas sprogimas, pridaręs didžiulės žalos: smūgio banga išdaužė langus penkių kilometrų spinduliu, apgriovė namus ir išlaužė medžius greta sprogimo epicentro. Arčiau stovėjusiems namams netgi nuplėšė
Jūs sodininkas? Nors teisingiau – daržininkas? Ne? Vadinasi, nieko man nepapasakosit apie pomidorus. Į kokią dirvą sėti, kokiomis trąšomis tręšti, kaip nugenėti, kada laistyti, ir panašiai. Tiek to, apsieisiu aš ir be tų pamokų. Nusipirksiu jau prinokusių, raudonų arba geltonų, arba (būna ir tokios veislės) juodai žalių. Pasipjaustysiu, užbarstysiu druskos, įmesiu šaukštą riebios grietinės. Taip, būtent riebios, nes taip skaniau, ir nusišvilpt man į tuos visus sveikuoliškus dietinius pamokslus, – vyrams patinka, kai moterį yra už ko paimti. Ir svarbiausia, dar pridėsiu smulkintų svogūnų. Sakot, paskui smirdės iš burnos?
Labiausiai Silvai jo gyvenimas patinka nuo 17.00 iki 18 valandos ir 30 minučių. Tada jis neskubėdamas eina namų link, užsuka „Pas Jefimą“ ir išgeria savo tris bokalus alaus. Bet visai ne dėl alaus Silvai jo gyvenimas patinka nuo 17 valandos iki 18.30. Silva jau seniai pastebėjo, kad dažniausiai būtent tuo metu jį aplanko įvairiausios mintys ir idėjos.
Alina pajuto pro užmerktus vokus besiskverbiančius saulės spindulius. Eina sau, negi jau rytas? Ryški šviesa žadino ir dar snaudžiantį galvos skausmą. Susiraukdama moteris pasivertė ant nugaros, išlaisvindama užspaustą ranką. Skruostas nemaloniai atlipo nuo kažko lygaus ir šilto. Burnoje jautė šleikštų rūgšties skonį. Vis nepraplėšdama akių pabandė ištiesti sulenktas kojas, bet jos tuojau atsirėmė į kažin ką kieto ir nepaslankaus.
Perkūne su perkūniukais, čia tikrai ne jos patalas Miko landynėje! Negi vėl bus užmigusi gatvėje?
Babajus susirgo nežinoma liga.
Pasigavo ligą atidžiai grybaudamas Pabradės poligone – sutiko sergančią grybautoją ir jie dvasiškai susipažino.
Miško pakraštyje šalia Labanoro girios jie užklydo į apleistą namą.
– O kaip mano motina? Kokia ji buvo?
– Kai ji pradėjo lauktis antro vaiko, viskas pasikeitė.
– Nesupratau?
– Na, viskas: mano adresas, mano telefono numeris, vardas, pavardė.
Kambario niekučiai sumėtyti į šonus, taip, kad per videokamerą matytųsi tik gražiai sutvarkyta jos lova. Ji išsitraukia iš savo tunelio cigaretę ir prisidega.
Žinai, ką aš pagalvojau?
Ne.
Tai tu neskaitai mano minčių?
Ne.
Pauzė.
O ko neklausi, ką pagalvojau?