wride mano undine undine manoji skandinamas tėvo surik tavo lenktos blakstienos undine manoji į jas įsikabinęs nersiu į tavas akis apsikabinti savo atspindį jose neskęsk kankinamas neskęsk juk tai tavo labui undine manoji medinio kibiro skonis undine manoji kiek per ryškus mentikauliai kiek per jaunas
wride seserie seserie būk mano liudininke būk mano nušvitimo pribūvėja kardaDante būk skaičiuok vagonus aš skaičiuosiu tavo laiką pro tavo bUrną tekės seilės iš kart po branduolinės žiemos sesut klausyk apklos mūsų žemelę tavo pelenai ir pamatysi kaip pakeičiu spalvas kiekvieno šviesofOro kurio kvape nelieka
wride tarpupirščiais teka kadaise sugniaužtas sniegas kai pabudęs abiem rankom čiupai mano pirštą akys buvo pamėlusios kaip dabar antai iš debesies nukaręs kūdikis ant bambagyslės pasikorė tačiau nuo mano pelkių į tavas akis kyla migla ir gelbėja ir saugo
iš kur čiuptuvai apsiviję kojas?
iš kur šios kojos?.. kam aš klausiu, tu vis
tyli ir nieko nesakai. lauktuvės
nelaukia, nebesitiki. tik kuo jas