wride

mano undine
undine manoji
skandinamas tėvo surik
tavo lenktos blakstienos
undine manoji
į jas įsikabinęs nersiu į tavas akis
apsikabinti savo atspindį jose

neskęsk kankinamas neskęsk
juk tai tavo labui
undine manoji
medinio kibiro skonis
undine manoji
kiek per ryškus mentikauliai
kiek per jaunas ruduo

raudonos lūpos nuo saldainių
undine manoji pasakyk man
kas atkimš kamščius miesto gatvėse
kas palaimins skanius
provincijos šunis

plauk undine manoji plauk
tavo sielos lieknumą atspindi tavo žvilgsnis
mano alkį atspindi saulė
tave
mano tuštut tuštutėlis kūnas įbestas
smėlin priimantis bangas
tavo apgamas dešiniam pety
jį dviem rankom praplėščiau
kad sutilpčiau tavin
pasivaikščiot po oda
lėtai

mano undine
žinai
jie vis dar manęs klausinėja

naxuj aš tave myliu