Neretai knygynų lentynose pasigendu kokybiškų novelių. Tuomet sklaidant naujausių romanų puslapius apima liūdesys – ilgiuosi novelistų meistriškumo, taupios kalbos, koncentruoto siužeto ir poteksčių, kurios atveria vis kitus, gilesnius tekstų klodus.
Knygos raiškoje subtiliai maskuojamas jausmo nuogumas. Į akis krinta minėtas gausus abstrakcijų naudojimas, suteikiantis tekstui paslapties ir nesumurkdantis eilėraščių į asmeniškumų liūną.
Bedugnės įvaizdis poezijoje neretai asocijuojasi su beribiu, neapčiuopiamu, neišmatuojamu, dažnai pragaištingu reiškiniu. Ištinkantis žmogaus–begalybės kontaktas, skirtingų prigimčių objektų sąveika ženklina ir pavojingą balansavimą ant ribos, anapusybės dvelksmo pojūtį.
Pats pavadinimas „miego užrašai“, taip pat ir knygos skyrių įvardijimai: „nemiga“, „sapnai“, „nubudimai“, tarsi duoda užuominą, jog visa ši knyga yra lyg pakitusios sąmonės įrašai.
Kosmoso platumos, jų neaprėpiamumo paslaptis dažnai traukia žingeidaus individo žvilgsnį. Panašiu nežinios šydu, begalybės galimybe vilioja ir vandenyno gelmių neperregimumas.
Grainytė Vaiva, 2022: Rožės ir bulvės, Vilnius: Baltos lankos. Parašyti gerą romaną tema, kuri visais laikais domino žmoniją ir kėlė įvairių filosofų ir psichologų diskusijas, nėra lengva užduotis. Tokį tikslą išsikėlė Vaiva Grainytė – poetė, dramaturgė ir menininkė, žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Didžioji dalis romano veiksmo plėtojasi Veimaro respublikoje, tarpukario Vokietijoje. Pagrindinis veikėjas Walteris Schultzas, jaunas senelio Egono turtų paveldėtojas, perima giminaičio namą, pinigus, biblioteką, net nuolatinę mirties nuojautą
Atsivertus naująjį romaną ir per jį grįžus į ankstesnėje trilogijos dalyje sukurtą maginį pasaulį, paaiškėja, kad visgi iš to paties. Tačiau ką naujo ar dar nepasakyto, išlipusios iš „Ežero“ veikėjų figūros mums turi pasakyti šiandien?
Jei norėsite internetu nusipirkti naujausią Aido Marčėno eilėraščių rinkinį „Nieko nebus“, šalia knygos aprašymo rasite teiginį, jog „Aidas Marčėnas – vienas populiariausių ir skaitomiausių šiuolaikinių poetų.“ Teiginys nėra klaidingas – poetas vis dar mėgaujasi skaitytojų dėmesiu.
Praėjus net trylikai metų po to, kai 2008-aisiais buvo išleistas eilėraščių rinkinys „Eilėraščiai savo kailiu“, Gintaras Grajauskas grįžta su nauja eilėraščių knyga – „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“. Ištikimi G. Grajausko skaitytojai, patys to nežinodami, šį rinkinį pradėjo skaityti jau gana seniai, nes būsimi, tuomet dar benamiai