Gediminas Cibulskis. Vieno laukimas
– Kaip tai pakartotinai neatvažiuos? Nes pasnigo… žiemą?! Šiaurėje?! … Kaip, kaip? Globalinis atšilimas? Žiūrėkit, kad nebūtų užsakymo atšaukimo!.. Rytoj? Na gerai, šįkart dar palauksiu.
– Kaip tai pakartotinai neatvažiuos? Nes pasnigo… žiemą?! Šiaurėje?! … Kaip, kaip? Globalinis atšilimas? Žiūrėkit, kad nebūtų užsakymo atšaukimo!.. Rytoj? Na gerai, šįkart dar palauksiu.
Tėvai pasakojo, kad būdamas visai mažas neskirdavau tikrų daiktų nuo jų atvaizdo. Su filosofine nuostaba ilgai ilgai čiupinėdavau klijuotę, bet niekaip nesuprasdavau, kodėl ant jos pavaizduotų obuolių negalima atsikąsti dygstančiais dantų ledkalniukais. Ilgiau mano dėmesį patraukdavo tik lietus. Lyg per miglą prisimenu (arba pradėjau „prisiminti“