Neretai knygynų lentynose pasigendu kokybiškų novelių. Tuomet sklaidant naujausių romanų puslapius apima liūdesys – ilgiuosi novelistų meistriškumo, taupios kalbos, koncentruoto siužeto ir poteksčių, kurios atveria vis kitus, gilesnius tekstų klodus.
Grupės istorija prasidėjo nuo Aurimo – idėjos iniciatoriaus, kuris iš pradžių grojo vienas, bet greitai suprato, kad muzikos kelionėje jam reikalinga komanda. Taip gimė grupė „Kopa“.
Knygos raiškoje subtiliai maskuojamas jausmo nuogumas. Į akis krinta minėtas gausus abstrakcijų naudojimas, suteikiantis tekstui paslapties ir nesumurkdantis eilėraščių į asmeniškumų liūną.
Prie durų apsauginis prašo parodyti dokumentą, bet mūsų veidai vis tiek netrukus ištirps. Patikrina krepšį – ar neneši nuodėmės?
Viduje.
Naktis – ne tamsa. Naktis – drėgna altoriaus oda.
Norėčiau susipykti su Alina Orlova, nes mes tada galiausiai padarytume spektaklį, kuriame „nužudytume“ viena kitą ir vietoje kraujo visur lietųsi vynas. Būtų toks kaip ir susipykimas, bet taip pat ir meninė instaliacija.
Žiūriu į baltai apsirengusią naują slaugytoją. Sandra. Vyresnioji ją taip pristatė. Sandra man šypteli ir nusisukdama už ausies užsikiša plaukų sruogą. Stebiu, kaip ji prisėda prie stalo, ant kurio padėtas paskyrimų lapas. Atrodo, esu ją kažkur matęs, bet kartu jos veido bruožai nepažįstami.
Lėta meditacija apie mirtį Veikėjai TOMAS TERESA PROLOGAS Lengvi šešėliai TOMAS. Aš, Tomas, puikiai suprasdamas nepakeičiamą procedūros pobūdį, savanoriškai kreipiuosi pagalbos nutraukti savo gyvenimą. Patvirtinu, kad buvau informuotas apie procedūros riziką ir pasekmes ir kad sutikimą duodu nepaveiktas prievartos, išorinio spaudimo ar narkotinių medžiagų. Laisva
Stoviu tarpduryje. O gal sėdžiu po laiptais. Veikiausiai pasislėpiau spintoje. Šiaip ar taip, darau tik metafiziškai. Mano mintys – mano protas – ne su manimi.
Dar nenumiriau, bet, sakykim, pakeliui.
Albumo „Vietos pasauly!“ („Damn Good“, 2024) tekstai gali būti priskirti paaugliškajam (mokykliniam?) egzistencializmui. Tai toks pseudoegzistencializmas, apie kurį išgirsti mokykloje ir tave tuo pat metu kamuoja teenage angst.
Atšalus orams pradėjau lankyti daugybę būrelių, kad liūdesį keliančias mintis išstumtų ateityje praversianti informacija. Lapkričio vakarais miestai nėra draugiški vaikams. Betono stačiakampiai šešėliuose virsta kraupiais milžinais, o šlapias asfaltas paplūsta raudonais šviesoforų ir nuvažiuojančių mašinų žibintų šviesų atspindžiais.