Tomas Vyšniauskas. Gelmių atspindžiais
Kosmoso platumos, jų neaprėpiamumo paslaptis dažnai traukia žingeidaus individo žvilgsnį. Panašiu nežinios šydu, begalybės galimybe vilioja ir vandenyno gelmių neperregimumas.
Kosmoso platumos, jų neaprėpiamumo paslaptis dažnai traukia žingeidaus individo žvilgsnį. Panašiu nežinios šydu, begalybės galimybe vilioja ir vandenyno gelmių neperregimumas.
Kodėl rašomi eilėraščiai 2022 m.? Tikrai ne dėl to, kad pragyventum iš poezijos. Kapitalizmas yra pragaras, kuriame arba gamini pakuotę, arba tave supakuoja, o geras eilėraštis yra: pisau, pisau, pisau TAI.
mano kalboje per daug nutylėjimų bet dar kartą pratylėsiu tarytum nesprogęs paauglystės spuogas Visagino grybas gniaužiantis aistrą saugyklose. jei prabilčiau tarp lūpų girgždėtų vinys ir pelenai Ozis kandžiotų kolibriams galvas kupranugariui kuprą pjautų gitaros styga neprisirpęs garsas tilindžiuotų vėjyje nei pakalnutės varpeliai nei išdžiūvusios sėklidės
Mindaugas Švėgžda – Jonavoje gyvenantis dailininkas ir rašytojas 2013 metais išleido savo trečiąją knygą suaugusiems „Diptichas E“. Tasai anotacijoje sušmėžavęs žodelis „suaugusiems“, mano moraliai pakirmijusios natūros žvilgsnį kreipė kūrybos su S raide link ir žadino lūkesčius aptikti pikantiškų detalių knygoje.
Kad ir kaip banaliai skambėtų, pirmiausia turi įtikti pačiam sau, o paskui jau galvoti apie auditoriją, bet taip pat ne per įtikimo prizmę. Kaip bežiūrėsi, literatūrinio teksto pamatas yra autoriaus asmenybė, o prisitaikymo atveju tavo individualumas turbūt pasimestų ir taptum tiesiog bandelių kepėju.