Šlamant javams sunku atskirti garsus. Neatsargus žmogaus žingsnis ar lietaus lašas, ištiškęs ant varnalėšos lapo, verčia įtempti šešėlius gaudantį regėjimą ir aštrina klausą. Nors kartais besidaužanti širdis juos nustelbia. *** Trumpą draugystę sutvirtinęs nėštumas rūpesčių nepridarė. Atvirkščiai, Monika jautėsi netikėtai šoktelėjusi per kelis laimės laiptelius
Puota vis tiek jis – žvaigždžiakaktistas arklys,piktai suprunkštęs, kai siekei paglostytijo aukštą kaktą su menama žyme, –jog ypatingas jis, o ne,neprisileis papurto vėjyje įsišaknijusius karčiussugirgžda ienos, įrėminusioslaukinę jo krūtinęvartus visam uždaro į žalio vynopievas,upių sąžėlynus iki papilvėsgramzdinančias saldžiaimiglas naktų prie šono – šonas po androgeniškudangum
Aprūdijęs golfukas liguistai sukriokė, skausmingai užsikosėjo, isteriškai sutrūkčiojo ir numirė. Mano metalinio žirgo palaikai iš inercijos dar riedėjo nuo kalniuko, o aš, mėgindamas iš eigos jį užvesti, beviltiškai minkiau tai sankabą, tai gazą.
Tą vasarą jis grįžta iš vaikų stovyklos jau visiškai kitoks. Mergaitė vardu Inga moka plaukti krauliu, nubėga estafetę greičiau už bet kurį berniuką, keliais išmuša kamuolį per dešimtį kartų. Jos oda tamsesnė, nei kitų mergaičių ir tokia švelni, lyg persikas. Jis pažada parašyti jai laišką.
Mindaugas Švėgžda – Jonavoje gyvenantis dailininkas ir rašytojas 2013 metais išleido savo trečiąją knygą suaugusiems „Diptichas E“. Tasai anotacijoje sušmėžavęs žodelis „suaugusiems“, mano moraliai pakirmijusios natūros žvilgsnį kreipė kūrybos su S raide link ir žadino lūkesčius aptikti pikantiškų detalių knygoje.
Ramų ir tvarkingą Pabradės miestelį šiąnakt sukrėtė precedento neturintis įvykis. Pirminiais duomenimis, apie 2 valandą 78 minutės nakties, miestelyje nugriaudėjo siaubingas sprogimas, pridaręs didžiulės žalos: smūgio banga išdaužė langus penkių kilometrų spinduliu, apgriovė namus ir išlaužė medžius greta sprogimo epicentro. Arčiau stovėjusiems namams netgi nuplėšė
Jūs sodininkas? Nors teisingiau – daržininkas? Ne? Vadinasi, nieko man nepapasakosit apie pomidorus. Į kokią dirvą sėti, kokiomis trąšomis tręšti, kaip nugenėti, kada laistyti, ir panašiai. Tiek to, apsieisiu aš ir be tų pamokų. Nusipirksiu jau prinokusių, raudonų arba geltonų, arba (būna ir tokios veislės) juodai žalių. Pasipjaustysiu, užbarstysiu druskos, įmesiu šaukštą riebios grietinės. Taip, būtent riebios, nes taip skaniau, ir nusišvilpt man į tuos visus sveikuoliškus dietinius pamokslus, – vyrams patinka, kai moterį yra už ko paimti. Ir svarbiausia, dar pridėsiu smulkintų svogūnų. Sakot, paskui smirdės iš burnos?
Valytuvai lyg pašėlę lakstė priekiniu stiklu. Jis sėdėjo kiek palinkęs į priekį, stengdamasis bent kažkiek įžiūrėti priekyje besidriekiantį, lietumi nušniokštą kelią. Pasukęs vairą, pajuto aštroką fluoro kvapą. Bodėdamasis skubiai nubraukė dešinės delną į keleivio sėdynės atlošą. Brangios japoniškos dantų pastos dryžiuose pamėkliškai atsispindėjo iš priekio atlekiančių mašinų šviesos.
Rytinio gamtos pabudimo fone sunkiai rąžosi pavargę kaulai. Sakytum, nespėję pailsėti trumpoje naktyje, o galbūt sudilę ilgame gyvenime, išvarginti sunkių darbų, o gal dar sunkesnių minčių.
Išsiviriau šiam rytui minčių,
Užkonservavau vakarykštį sapną,
Dabar teka saulė,
Dabar geriausias laikas gimti kūdikiams,
Rūkas kyla – neregiai stovi prie perėjos