Mužik Super Star. Didžiojo sprogimo teorija ir praktika

Ramų ir tvarkingą Pabradės miestelį šiąnakt sukrėtė precedento neturintis įvykis. Pirminiais duomenimis, apie 2 valandą 78 minutės nakties, miestelyje nugriaudėjo siaubingas sprogimas, pridaręs didžiulės žalos: smūgio banga išdaužė langus penkių kilometrų spinduliu, apgriovė namus ir išlaužė medžius greta sprogimo epicentro. Arčiau stovėjusiems namams netgi nuplėšė stogus, o apylinkių gyventojai krapštėsi pakaušius pasitikrindami ar tik jiems stogai „nepavažiavo“. Sprogimas nuvertė nuo bėgių tuo metu kaip tik Pabradę kirtusį Vilniaus  – Turmanto traukinį. Šalia bėgių mėtėsi grūdinto stiklo šukės, smartfonai, bulvės, kontrabandinės cigaretės, trys mieguisti studentai, dvi striptizo šokėjos ir pusantro bišono. Pabradės tvenkinyje ir Žeimenos upėje nuo sprogimo kilo didžiulės cunamio bangos. Nemenčinėje žmonės pasakoja regėję iš dangaus krentančius karosus, o Švenčionėlių gatvėse tą naktį buvo galima rengti kanojų varžybas.

Vietinio pagarsėjusio veikėjo, pusamžio vyriškio Juzefo namo vietoje atsiradęs krateris ir aplinkui plačiai išsitaškę kraujo, išmatų, žarnų, smegenų ir gumos fragmentai sukėlė labai daug klausimų operatyviai į įvykio vietą sugužėjusiems specialiųjų tarnybų darbuotojams. Dar didesne mįsle tapo apdžiūvę spermos lašai ant seno inkilo fasado. Tačiau būtent dėl pastarojo įkalčio pirminės terorizmo ar meteorito versijos greit buvo atmestos.

Bendruomenės narių pasakojimu, blaivas Juzefas būdavo kuklus ir mandagus, tačiau išgėręs pasikeisdavo neatpažįstamai  – pavirsdavo čipendeilu. Jis pradėdavo kabinėtis prie visų moterų iš eilės  – jam nerūpėjo nei tų moterų amžius, nei išvaizda. Nerūpėjo netgi lytis. Kelis kartus prie baro geriantys vyrai sudrausmino nemandagų savo sugėrovą, kai šis pradėjo juos visaip grabalioti ir liesti „šventas“ vietas, visa gerkle bliaudamas kaip nori „bobų“. Vargšas Juzefas išgėręs moterų užsinorėdavo tiek, kad visa kas šilta ir juda jam atrodydavo kaip malonumų drevė.

Pasak miestelio bendruomenės narių, gerbiamas ponas Juzefas buvo išsiskyręs ir kentėjo nuo potencijos sutrikimų, todėl lankydamasis Vilniuje, atsivežė iš „tokios parduotuvės“ (kaip jis pats įvardino) iki tol nematytą daiktą  – penio pompą. Nuo tada ir prasidėjo kaimynų vargai ir problemos. Alkoholį mėgstantis vienišas vyriškis išgėręs neadekvačiai susižadindavo, bet toji ruja anksčiau būdavo nepavojinga ir apsiribodavo tik pabalbatavimais liežuviu, kaip jis norėtų ir kaip jis visas „padarys“. Deja, tas nelemtas technikos pasiekimas apvertė viską aukštyn kojomis: su juo Juzefas įgavo galių įgyvendinti savo užmačias.

Pavojus tapo realus: besidairydamas į potencialias aukas girtas vyriškis jau ne kartą pompavo savo organą žmonių akivaizdoje. Pasiklausykime ką sako pedagogė Katažyna (kalba netaisyta):

„Jis dažnai ateidavo užsipompavęs prie mano buto durų ir skambindavo ar baladodavosi, norėdamas parodyti, kaip dabar pas jį gerai stovi ir koks didelis. Žinokit, baisu. Užsipompuoja net iki mėlynumo ir gąsdina tokiu baisiu „kočėlu“ mane, vienišą moterį. Aš gyvenime tokių dalykų nemačiusi! Jūs įsivaizduojate, koks man šokas? Naktimis neužmigdavau po to! Ką jūs sakote, koks susijaudinimas! Iš baimės paskui negalėdavau miegoti nuo to pamatyto vaizdo. Aš gi kultūros žmogus, pedagogė, algebros mokau, lygtis sprendžiu, o čia ateina toks… į lygiašonį trikampį neįsispraudžantis. Vydavau su šlapiu skuduru, esu jam šniojusi per jo durną žilą galvą ir per jo pasididžiavimą. Pabėgdavo besikeikdamas, ir vis rėkdavo kaip mane vis tiek pasigaus prie mokyklos ir „brūkštels“ ir mano ‚trupmenas suprastins‘. O kaip jaustis?“

Štai ir kito pabradiškio nuomonė  – suvirintojas Algirdas (kalba netaisyta):

„Nu taip, būdavo ten prie kabako cirkų. Ateidavo, ir kuo daugiau geria, tuo labiau jam niežti. Ir ne gerklę, o kažkur giliau. Pradžioj prie barmenių kabindavosi, oficiančių, o jeigu pergerdavo – tai jau ir vyrus pradėdavo grabaliot. Čiupinėja įsivaizduojat, ir jausmingai taip aiškina kad „brangioji, tu būsi šiąnakt mano, mes dūksim iki ryto“. Jam matyt šitas, kaip ten liaudyje sako – spermotoksikozas. Nu, kai malafeika duoda ant smegenų. Sėdėjom kažkada bare, geriam su vyrais, o anas jau man šlaunį glosto. Kai daviau atgalia ranka snukin! O tas išsitraukė savo pompą ir prie visų… Nu mes visi greitai susimokėjom ir namo išėjom, „ot grecha po dalše“. Nežinau ką jis vienas likęs darė. Gal pas tą mokytoją vėl ėjo… O ta tai nebloga senmergė, irgi su pričiūdais. Kai tas užsipompavęs nueidavo pas ją, tai jai po to viską savaitę jo birka nuo lūpų nenueidavo. Kaip sakot? Ne, nu jūs per daug tiesiogiai supratot tą „nuo lūpų nenueidavo“. Jinai kalbėdavo po to visą savaitę vien apie jo kočėlą, kaip anas ją gąsdino. Ir jau su tokiu smačnu pasigardžiavimu pasakodavo visiem… Nekaltutė gi atseit“.

Štai tokie neramumai vyko iš pažiūros ramiame ir idiliškame Pabradės miestelyje. Tačiau provincijos žmonės išradingi – jie greit sugalvojo sprendimą. Pasiklausykime, ką šiuo klausimu mums papasakos Zdislavas (kalba netaisyta):

„Mes nupirkom jam lėlę, nu tipo, tą guminę bobą. Nu, jis ten Vilniuje pompą sau nusipirko, kažkokioje paleistuviškoje parduotuvėje. Aš kaip tik važiavau į miestą, man reikėjo cigaretes baltarusiškas… Karoče, nesvarbu, prekes tokias reikėjo parduoti. Na ir kaip tik užėjau aš į tą parduotuvę, o ten lėlė tokia graži stovi, guminė boba  – nu tokia graži, tiesiog kaip gyva. Norėjau sau nusi… Karoče, nesvarbu. Aš pagalvojau, kad geriau Juzikui šitą bobą nupirksiu, o tai jis su savo pompa pastoviai bėgioja, visus gąsdina. Ir mane jau norėjo… Na, nesvarbu ko jis ten norėjo, aš nupirkau šitą bobą. Pinigų turėjau užtektinai, aš kaip tik dyzelį iš Baltarusijos… Karoče nesvarbu, aš bulves pardaviau. Nu ir nupirkau aš šitą bobą, atvežiau jam, ir mes visi kaimynai nuėjome pas jį, pasakėme  – tu jau visus užpi… Užknisai tiesiog, imk šitą bobą ir gyvenk ilgai ir laimingai. Va neseniai, prieš savaitę. Nepagalvojome, kad užkaitins iki sprogimo… “)

Taigi, kaip matote, tokia visai nekaltai prasidėjusi istorija pasibaigė tikra katastrofa. Jau turime pirmąsias ekspertų išvadas: sprogimas iš tiesų įvyko dėl šios guminės madam, o tiksliau  – dėl Juzefo, kuris savo eilinį kartą per stipriai užpompavo savo organą. Su nevaldoma energija menki juokai  – būna ir rūsio sienas išverčia ir elektrinių stogus „nurauna“. Ką jau ten oru užpildytas lateksas. Juzefas savo strėlę smeigė su tokiu entuziazmu, kad pripučiama madam kaipmat sprogo su didžiule keliolikos kilotonų jėga, išsitaškydama ir pati, ir gabalais ištaškydama aistringąjį Juziką, ir nusiaubdama Pabradės miestelį. O ką apie tai pasakys įvykio liudininkai? Leiskime kalbėti Bronei (kalba netaisyta):

„Ašiai miegojau naktį kap visadu savą lažiąj, i jau giliai buvau ažmigus, i tiktai kap davė baisiausias grauzmas! Ašiai šokau iš lažiąs, mislyjau kū cia gal audra, žaibas kąkis šnioją medzin. Ale kai lungų šybąs išlėkie, razpirdoliną visus stiklus, tai numaciau kū cia jau kiba karas. Vajetau, mislyju, tai negi praudų sakie kū Putinas mus razbombins? Padaboju par lungų  – ė ti gi baisu, žemė su dungum maišąs. Tynai kur buvą Juziką pirkia  – vsio, nieką nier. Ašiai kaip iššokau iš lažiąs su pantalonais, taip ir nulėkiau miškan, ba jeigu Putinas numetė bombų, tai amerikonai zara irgi duos atgalio, tai anys terpu savys kariaus, ė razbombinti tai liksma mes! Tai nulėkiau miškan spritniai kavotis. Lėkiau tai priama kap jauna, i nemislyjau kū aš do šite galiu. Ale susitikau paskui Svetlanų, tai ana man saką kū cia Juziką boba sprogą. Nu, kū cia daugiau pasakysi… Ašiai i mislyjau kū tokis velnią išmislas prie gerą neprives. Pamislyte  – boba guminė, dulkinimui! Velniu ažsiymoją, tai staciai par velnių i nuają. Tynai jam i kelias, razvratnykui šitam. Anas i mani girtas rozų norėją gvoltavot, ale kap daviau zach*jošu galvon tai graita apsispakajyją, Kas yr zach*jošas, klausiat? Nu tarba, runkinukas. Ale nesvarbu, svarbiausias dielas kū anas gavą kū nuspelnys. Griekas yr griekas.

Argi ne siaubinga pensijinio amžiaus moters patirtis? Baisu buvo ir jaunimui  – kalba vaikinas, prisistatęs Artūrka (kalba netaisyta):

„Eina nafui kaip sprogo! Pipiec! Mes karoče su chebra sėdim ant tilto, alų geriam, visur tokia spakucha, miestas tuščias. Tiktai blyn, kizdryk toks afigienas smūgis, kad net žemė drebėjo po kojom! Eina nafui, aš tai biškį toks ačkanul suprantat, sakau Marekui ir Sierui, nu čia žinot korišai mano, kad mums jau tuoj bus kizdec. Aš galvojau kad gal čia jau Astravas lopnul, nu a mibis ten juos žino, pastatė čiut ne prie Pabradės ir a vdrug rimtai suka sprogo? Nu bet ne, nifiga. Man Marekas sakė kad filmuose matė kur apie Černobylį, tai ten ne taip sprogsta, tipo šviesa turi būt o čia tiktai kad langus razjepali visem, nu karoče dar stogus nunešė k čiortavai materi, eina nafui kaip buvo baisu. Nu bet zvizdiec, mes tai tokie iš pardžių žinot visai buvom nepaniatkėj, tai jeigu ne Astravas sprogo tai gal nukrito kokie ufonautai. Nu būna gi sako panašiai kai nukrenta ufonautai, Sieras sakė kad matė filmuose, dar toks sako atvičiaju, čia paliubomu bus ufikai su lėkšte nes filmuose visada kai krenta būna toks bum afigienas ir karoče toks garsas kad kelnes galima prišikt. Nu tai mes aišku metėm nafik tą alų ir nulėkėm žiūrėt kas čia buvo. Tai pakeliui žmones sutikom, karoče sako, Juziko boba sprogo. Mes pradžioj su pacanais tipo dar žvengėm, nu bet paskui jau nežvengėm, nu ką aš žinau, nejuokinga nes ir patys norėjom su pacanais sau tokią bobą pirkt. Nu susimest tipo aš, Marekas, Sieras, nu ir naudotumėm. Vieną naktį vienas namo, kitą naktį kitas, paskui trečias, nu tipo rotacija. Nu o ką daryt kai mergos neprasideda su mum? Bet dabar tai čiuju nepirksim, nafik reikia. Jeigu taip sprogsta, tai nu ją nafui. Naudodamasis eteriu noriu mamai linkėjimus perduot, labas mama! Ir dar noriu pasakyt kad ieškau panos! Merginos iš Pabradės, atsiliepkt, gali būt ir iš Vilniaus, ir iš Švenčionių! Mano numeris aštuoni šeši vienas penki…

Štai tokie keisti dalykai kartais ima ir sudrebina ramų provincijos gyvenimą. Teisingai žmonės kalba  – vien oru stačias nebūsi. Kai damos sproginėja ir patrankos gaudžia  – mūzos tyli.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.