Albumo „Vietos pasauly!“ („Damn Good“, 2024) tekstai gali būti priskirti paaugliškajam (mokykliniam?) egzistencializmui. Tai toks pseudoegzistencializmas, apie kurį išgirsti mokykloje ir tave tuo pat metu kamuoja teenage angst.
Kai pirmą kartą pamačiau Gangą, pagalvojau… upė kaip upė. Merkys ir Šetekšna gražiau teka.
Na gerai, Ganga – viena švenčiausių upių pasaulyje.
Teigiama, kad kai kalba pabūklai, mūzos tyli. Išties, karas daug ką keičia mūsų kasdienybėje – net jeigu jis vyksta ne pas mus, o tik mūsų pašonėje. Atvira Rusijos agresija prieš Ukrainą priartino karą ne tik psichologiškai, bet ir geografiškai.
Kai lyja, atrodo, kad pasaulyje lieka tik du garsai: lietaus lašų barbenimas tau į lietpaltį ir skubios pagalbos tarnybos sirenos. Nežinia, kuris labiau užgožia kurį. Niekas nebedzingsi dviračių skambučiais, pro dešinį petį nebepraūžia paspirtukai ir nesukelia tau miokardo infarkto, nebėra Maltos bišonų, vizginančių uodegėles ir viliojančių paglostyti. Tik vienas kitas bėgikas šlepsi asfaltu, apsirengęs kažką, kas po smarkios liūties jau primena košelieną, o ne sportinį kostiumą.
Matyt, priklausau tai rūšiai žmonių, kurie kartais pajunta neįveikiamą norą pajudėti iš įprastos gyvenamosios vietos. Kas ten žino, gal gilioje senovėje per kokią nors tautų sumaištį į mano prosenelių gyslas pateko koks klajoklio kraujo lašelis? Net nežinau, kada pirmą kartą pajutau tą potraukį. Gal tada, kai, būdama kokių trejų, užsidėjau tėtės skrybėlę, pasiėmiau pirmą pasitaikiusį pagalį ir išdrožiau geriau susipažinti su gimtuoju Panevėžiu. Laimė, kaimynė, pamačiusi gatve žingsniuojančią skrybėlę su lazda, gebėjo mane prisivilioti blynais ir taip nutraukė dar kaip reikiant neįsibėgėjusią mano kelionę.
Koks destruktyvus reiškinys bebūtų karas, jis geba pažadinti ir kūrybines galias. Gal net tiksliau būtų pasakyti, jog kūryba gali tapti atsaku į karo destruktyvumą, o taip pat galimybe jį apmąstyti, įveikti traumuojančią patirtį ir panašiai. Be to, karas kaip labai aiškus ribinės patirties vaizdinys sutinkamas daugelyje dainų. Ši tema leidžia sustiprinti dainos turinį, suteikti jai tam tikro papildomo dramatizmo.
Šiaulių, Šiaulių krašto apylinkių geografinės ir istorinės savybės reflektuojamos literatūros kūriniuose. Bazilionai, Rėkyva, Ginkūnai, Talša – išvaikščiota, išplaukiota valtimis. Gegužės mėnuo primena kelionę pėsčiomis po Kurtuvėnų apylinkes su bendraklasiais, su klasės auklėtoju lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Vitoldu Švickiu.