Kai lyja, atrodo, kad pasaulyje lieka tik du garsai: lietaus lašų barbenimas tau į lietpaltį ir skubios pagalbos tarnybos sirenos. Nežinia, kuris labiau užgožia kurį. Niekas nebedzingsi dviračių skambučiais, pro dešinį petį nebepraūžia paspirtukai ir nesukelia tau miokardo infarkto, nebėra Maltos bišonų, vizginančių uodegėles ir viliojančių paglostyti. Tik vienas kitas bėgikas šlepsi asfaltu, apsirengęs kažką, kas po smarkios liūties jau primena košelieną, o ne sportinį kostiumą.

Prie parduotuvių įėjimų būriuojasi įvairesnė publika. Nežinia, ar jie čia stovi jau pusvalandį, ar tik kelias minutes. Apsišarvavę mišrainių indeliais ir pusfabrikačiais jie ilgesingai žiūri į patvinusią gatvę ir apsimeta negirdį, kaip namuose juos šaukia karšta vakarienė. Pačius drąsiausius, pasirengusius čia ir dabar apleisti parduotuvės patalpas, lietus priverčia pabėgėti: vienus taip, kaip bėga žmonės, kuriuos vairuotojas praleidžia per pėsčiųjų perėją (nors tas bėgimas yra stačiai nereikalingas – tai vairuotojai turėtų dėkoti pėstiesiems, kad šie neleidžia jiems jų partrenkti), kitus – kone lenktyniaujant su tais, apsirengusiais košeliena.

Yra ir tretieji, įbėgę paskutinę minutę, dar varvantys ir kvepiantys lietumi. Išgręžęs jų drabužius laisvai palaistytum agurkų lysvę, vienas kitas lašas ir pomidorams tektų. Atrodo, būtent šie žmonės neturi ko gyvenime prarasti – nei parkavimo vietos prie savo daugiabučio, nei batų garantijos dvejiems metams. Anie guviai suplekši per šlapias savo kišenes, signalizuodami parduotuvės vadovybei, kad nieko neketina pirkti, pasižiūri, ar telefonas sausas, ir laukia. O laukimas, sprendžiant iš kylančių burbuliukų, greitai nesibaigs.

Močiutė sakydavo, kad jei lyjant balose kyla burbuliukai, tai, žinok, lis ir toliau. Šiomis dienomis nesupranti, ar tie burbuliukai yra gatvių valymo pasekmė, ar natūralus gamtos reiškinys – o gal tiesiog vabaliukas pagadino orą. Per lietų nepamatysi nė vieno paukščio, atrodo, net musės ir uodai, mūsų civilizacijos dugnas, sulindę kažkur į plyšius. O galėtų būti kokia nors rūšis kregždžių, kurios pranašautų, kiek laiko dar lis. Jei kregždės sutartinai daro salto – lis dar 20 minučių. Jei daro dvigubą salto – lis dar valandą. Jei kregždės guli žolėje ir nejuda – slėpkis ir gerk jodo tabletes, nes išsiveržė Astravo atominė. Nors gali būti, kad jos tiesiog pavargo skraidyti.

Tie, kurie bėga per lietų, dainuoja Kernagį: „Išeinu, palieku tave, nepyk“, – nesvarbu, kad jie matėsi tik porą akimirkų. Tie, kurie išeina mandagiai, sako: „Aš pakankamai stiprus, kad perbėgčiau per šitą lietų, be to, mano automobilis netoli.“ Tie, kurie dainuoja, nepasiduoda: „Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas…“ Tik eilutė „Nežinai, kas tai lietus“ negalioja nei tiems, nei kitiems, nes jūs tik pažvelkite, koks aš atėjau – savo košeliena galiu įrodyti.

Koks atėjai, toks ir išeisi. Vanduo varvės nuo kelnių, lietus nepaliaudamas pils toliau. Atrodo, tik gamtos stichijoms nesvarbu, nei kas tu, nei iš kur tu, nei kiek kainavo tavo skėtis. Ar pastebėjote, kad tiek skėčiai, tiek lietpalčiai sutartinai saugo tik viršutinę kūno dalį, o apatinė – batai, klešnės – atsiima dvigubai? Reikėtų išrasti skėčius apatinei kūno daliai arba vilktis tokį lietpaltį, iš po kurio nešmėžuotų nė vieno bato nosis. Kol dar eini sausomis kojomis, atrodo, išsigelbėjimas nuo lietaus yra, tačiau kai pradedi šlepsėti – viskas. Gali eiti pirkti „Lietuvos ryto“ laikraščio batams džiovinti.

Sako, kad žmogaus protas nepasirengęs pradėti muštynes su nuogu priešininku. Jei pradėjus lyti išsirengtum nuogas, galbūt lietus pasibaidytų ir tu liktum sausas. Kovą prieš gamtos stichijas laimėtum rezultatu 1:0.

O ar kas nors yra laimėjęs prieš tai, kas lieka, kai tave švariai išprausia lietus? Prieš tą sulipusiais, varvančiais plaukais žmogystą, bandančią nusimauti prilipusias prie kūno kelnes, džiaunančią ant gyvatuko kojines? Labiau apgailėtinas atrodai nebent kirpėjo kėdėje, kai galutinė tavo išvaizda neatitinka įsivaizduotos.

Žmogysta persirengia sausais drabužiais, pasidaro karšto gėralo ir atsigula į lovą žiūrėti serialo.

Ir taip iki kito lietaus.