Lėta meditacija apie mirtį

Veikėjai

TOMAS

TERESA

PROLOGAS

Lengvi šešėliai

TOMAS. Aš, Tomas, puikiai suprasdamas nepakeičiamą procedūros pobūdį, savanoriškai kreipiuosi pagalbos nutraukti savo gyvenimą. Patvirtinu, kad buvau informuotas apie procedūros riziką ir pasekmes ir kad sutikimą duodu nepaveiktas prievartos, išorinio spaudimo ar narkotinių medžiagų. Laisva valia pasirašydamas šį dokumentą, išreiškiu norą atlikti eutanazijos procedūrą. Pageidaujamas procedūros laikas (spektaklio pabaigos laikas, tarkim): spalio trisdešimta, devyniolika nulis nulis.

Sunkūs šešėliai

TERESA. Aš, Teresa, puikiai suprasdama nepakeičiamą procedūros pobūdį, savanoriškai kreipiuosi pagalbos nutraukti savo gyvenimą. Patvirtinu, kad buvau informuota apie procedūros riziką ir pasekmes ir kad sutikimą duodu nepaveikta prievartos, išorinio spaudimo ar narkotinių medžiagų. Laisva valia pasirašydama šį dokumentą išreiškiu norą atlikti eutanazijos procedūrą. Pageidaujamas procedūros laikas (spektaklio pabaigos laikas, tarkim): spalio trisdešimta, devyniolika nulis nulis.

Pirma scena

Teresa įeina į erdvę

TERESA. Tomai…

TOMAS. Teresa! (Pauzė) Kaip tu? Sėsk. (Pauzė) Nagi, nevark. Sėsk. (Pauzė) Ar nelijo?

TERESA. Ką?

TOMAS. Kai čia ėjau, niaukės dangus.

TERESA. Kokius skalbinius?

TOMAS. Nežinau, ar lyja.

TERESA. Tomai, kiek laiko tu čia?

TOMAS. Dar ryte švietė saulė.

TERESA. …

TOMAS. O čia…

TERESA. Čia nėra langų.

TOMAS. Oras gražus ir be langų, Teresa. (Pauzė) Aš tau nieko nesakiau.

TOMAS. Tu man nieko nesakei. (Pauzė) Gal nori išgerti?

Pauzė

TERESA. Dar vakar tave mačiau.

TOMAS. Šiandien.

TERESA. Šiandien, taip.

TOMAS. Laikrodis rodo dvylika trisdešimt.

TERESA. Dabar po šeštos.

TOMAS. Pradėjau juo žaisti.

TERESA. Laukei manęs? (Pauzė) Tomai…

TOMAS. Taip.

TERESA. Žinojai, kad aš čia.

TOMAS. Nežinojau. (Pauzė) Išgerk. Nesakau, kad nuo to bus geriau. Bet nuo alkoholio plečiasi venos. Jeigu leis injekcijas, taip bus saugiau. Nemanau, kad čia dirba profesionalai.

TERESA. Aš noriu, kad vaistus man suleistum tu. (Pauzė) Atėjai manęs atkalbėti?

TOMAS. Atėjau įsitikinti.

TERESA. Kad aš čia?

TOMAS. Gal atėjau mirti.

TERESA. Tai netiesa. (Pauzė) Tu sužinojai, kad jiems skambinau. Gal neklausei pokalbio, gal tai pasakiau per miegus. Gal sekei mane. Ir dabar atėjai čia, kad mane išgelbėtum. Bet tu nenori mirti. Tai netiesa.

Pauzė

TOMAS. Kodėl tu čia?

Pauzė

TERESA. Nebenoriu būti.

TOMAS. Nebenori būti.

TERESA. Taip.

TOMAS. Nuo kada?

TERESA. Kiek save pamenu.

TOMAS. Visada?

TERESA. Tikriausiai.

TOMAS. Net kai draugavom?

TERESA. Ką tai keičia?

TOMAS. Nieko. Nieko. Mes tik kalbam.

TERESA. Nenoriu būti, kiek pamenu. (Pauzė) Negali būti sutapimas, kad mes čia vienu metu.

TOMAS. Gal viskas yra sutapimas. (Pauzė) Apie ką galvoji?

TERESA. Kad nėra vietos.

TOMAS. Ir?

TERESA. Kad spaudžia galvą.

TOMAS. Ir?

TERESA. Kad meluoji.

TOMAS. Taip. (Pauzė) Aš galiu išeiti.

TERESA. Nereikia.

TOMAS. Kodėl?

TERESA. Jei išeisi, galvosiu vien apie tai, kada grįši. (Pauzė) Ar tau neatrodo, kad po mumis yra dugnas?

TOMAS. Stengiuosi negalvoti.

TERESA. Apie dugną?

TOMAS. Apie nieką.

TERESA. Ai.

TOMAS. Netiesa. Galvoju apie žuvėdras.

TERESA. Žuvėdras.

TOMAS. Mūsų namuose daug žuvėdrų.

TERESA. Jos klykia.

TOMAS. Net nereikia prie jūros.

TERESA. Jų daugiau nei varnų.

TOMAS. Ir niekas jų nedraudžia šerti. O duona tik užkemša skrandį.

(Pauzė) Ką tu norėjai pasakyti?

TERESA. Nieko.

TOMAS. Aš pertraukiau

TERESA. Taip.

TOMAS. Apie dugną.

TERESA. Dugnas yra atspirties taškas.

TOMAS. Nesuprantu.

TERESA. Kai esi dugne, po tavo kojomis tvirta žemė.

TOMAS. Tau atrodo, kad esi dugne.

Pauzė

TERESA. Aš bijau mirti.

TOMAS. Mes galime eiti.

TERESA. Bet bijoti nėra blogai.

TOMAS. Su baime galima susitaikyti.

TERESA. Kartais bijai, nes tai vienintelė išeitis.

TOMAS. Nesuprantu.

TERESA. Kalbu apie laiką.

TOMAS. Laiką.

TERESA. Jei turi tik vieną išeitį, tavo ateitis tampa praeitimi. Tau pagaliau ramu.

Antra scena

TERESA. Sekei mane.

TOMAS. Aš nujaučiau.

TERESA. Ką?

TOMAS. Tavo tylą.

TERESA. Nekalbėjau.

TOMAS. Tu rėkei. (Pauzė) Mums reikėjo išvažiuoti.

TERESA. Ką tai būtų pakeitę?

TERESA. Mirė mano motina.

TOMAS. Ji mirė seniai.

TERESA. Ji paliko butą.

TOMAS. Bet tu čia, Teresa. (Pauzė) Negaliu čia būti.

TERESA. Čia būni vienas.

TOMAS. Nieko neturėtų čia įleisti.

TERESA. Tu čia ilgai?

TOMAS. Nuo ryto.

TERESA. Nežinojai, kada ateisiu.

TOMAS. Nežinojau.

TERESA. Galvojai, nebeišvysi manęs.

TOMAS. Ką tu veikei? Prieš ateidama čia.

TERESA. Užrašiau tau butą.

TOMAS. Pinigų man nereikia.

TERESA. Ateiti čia brangu.

TOMAS. Žinau.

Pauzė

TERESA. Pasakyk, kaip tai nutiko.

TOMAS. Atsitiktinumas.

TERESA. Taip.

TOMAS. Dingo elektra. Atėjau įjungti saugiklių.

TERESA. Pamatei, kad nebėra pinigų.

TOMAS. Taip.

TERESA. Galėjo būti vagis.

TOMAS. Tu buvai rami. Tu išties atrodei laiminga. Dėl to man skaudėjo labiausiai.

Pauzė

TERESA. Reikėjo išvažiuoti nieko nesakius.

TOMAS. Nebesvarbu.

TERESA. Nenorėjau, kad nerimautum.

TOMAS. Mūsų čia niekas nelaiko. (Pauzė) Teresa, aš pažįstu

žmogaus kančią. Aš irgi žmogus. (Pauzė) Teresa…

TERESA. Džiaugiuosi, kad tu čia.

TOMAS. Aš tave myliu.

TERESA. Tu mane radai.

TOMAS. Aš tavęs laukiau.

TERESA. Taip.

TOMAS. Mes kartu. Po visko pagaliau mes kartu.

TERESA. To ir bijojau.

TOMAS. Būti kartu?

TERESA. Kad nežinosi ir ieškosi manęs amžinai.

TOMAS. Aš tave myliu.

TERESA. Aš tave irgi.

TOMAS. Negalėjau patikėti, kad tu čia.

TERESA. Aš čia. (Pauzė) Nebenoriu būti viena.

TOMAS. Nesi.

TERESA. Kalbėti. Girdėti savo balsą. (Pauzė) Žinau, kad man jau laikas.

TOMAS. Nežinai.

TERESA. Ratas apsisuko.

TOMAS. Ar aš kaltas?

TERESA. Kodėl turi būti kaltas?

TOMAS. Visada yra kaltasis.

TERESA. Gyvenimas nepasikeitė.

TOMAS. Ar tikrai?

TERESA. Kai grįždavai iš darbo, tavo plaukuose užuosdavau kitų moterų tarpkojus.

Pauzė

TOMAS. Tai dėl to, kad buvau neištikimas?

TERESA. Tu pasikeitei.

TOMAS. Abu pasikeitėm.„

TERESA. Fantazavau, kad ateis diena, kai mane mylėsi.

TOMAS. Aš visada tave mylėjau.

TERESA. Ir ta diena atėjo. Grįžai namo ir tavo plaukuose užuodžiau prakaitą. Darbo dienos prakaitą. Ir aš turėjau būti laiminga.

Pauzė

TOMAS. Ateikime čia kitą kartą. Pinigai ne problema. Ši erdvė. Šitas kambarys. Teresa, tu negali čia būti blaivi.

TERESA. Aš čia jau ne pirmą kartą.

Trečia scena

TOMAS. Nesuprantu.

TERESA. Jau esu čia buvusi.

Pauzė

TOMAS. Kada?

TERESA. Prieš metus.

Pauzė

TOMAS. Kiek kartų?

TERESA. Vieną.

Pauzė

TOMAS. Kodėl?

TERESA. Kai mirė motina.

TOMAS. Tau buvo liūdna.

TERESA. Pajutau laisvę.

TOMAS. Tau reikėjo vienatvės.

TERESA. Ją ir gavau.

Pauzė

TOMAS. Kodėl tu išėjai? Tą kartą.

TERESA. Jau tada žinojau.

TOMAS. Bet išėjai.

TERESA. Atėjo kažkoks vyras. Jis turėjo suleisti vaistus. Tada pradėjau galvoti apie tave. Tikrai bijojau, kad manęs ieškosi amžinai.

TOMAS. Ar tu būtum vėl išėjus? Jeigu šiandien nebūčiau atėjęs? (Pauzė) Teresa?

Pauzė

TERESA. Nežinau, kas būtų buvę… Čia man lengviau. Čia viską iš tavęs atima. Čia iš visų pasaulių lieka tik šis…

Pauzė

TOMAS. Galėjau neateiti.

TERESA. Tai nebūtų nieko pakeitę.

TOMAS. Būtum gyvenus toliau.

TERESA. Ar tai gyvenimas?

TOMAS. Kiekvieną rytą prabust greta. Rėkt besimylint.

TERESA. Visada buvau tau atvira.

TOMAS. Viską daryt su kančia. Nieko nežinot.

TERESA. Nemeluoju, Tomai.

TOMAS. Ne tavo vienos gyvenimas kančia. (Pauzė) Kai ėjau pas kitas moteris, bijojau žiūrėti į jų veidus. Bijojau, kad jos man primins tave. Bet kas jos? Visi be išimties miršta. Žinau, kad jeigu išeisi, viskas man primins tave.

Pauzė

TERESA. Tu būtum manęs ieškojęs?

TOMAS. Taip.

TERESA. Kaip? Su malūnsparniu?

TOMAS. Nežinau.

TERESA. Kur manai, aš būčiau?

TOMAS. Miške.

TERESA. Bet aš niekad neinu į mišką.

TOMAS. Dėl to ir pasiklystum.

Pauzė

TERESA. Aš nudžioviau skalbinius. Jei dėl to nerimauji.

TOMAS. Nerimauju ne dėl to, Teresa.

Pauzė

TERESA. Suleisi man vaistus?

TOMAS. Nežinau.

TERESA. Neprivalai.

Pauzė

TOMAS. Meilė ir mirtis yra tas pats.

TERESA. Nes atiduodi save.

TOMAS. Nes neįvardijama. (Pauzė) Pavargau.

TERESA. Aš irgi.

Pauzė

TOMAS. Suprantu tave.

TERESA. Net aš savęs nesuprantu.

TOMAS. Tam esu aš. (Pauzė) Suleisiu tau vaistus.

TERESA. Nereikia.

TOMAS. Kodėl?

TERESA. Nebenoriu.

TOMAS. Tikrai?

TERESA. Išties aš tik norėjau tave pamatyti.

TOMAS. Aš čia.

TERESA. Pažiūrėti į akis.

TOMAS. Mes žiūrim.

TERESA. Tau neleis čia likti.

TOMAS. Leis.

TERESA. Neleis.

TOMAS. Aš sumokėjau.

TERESA. Jiems?

TOMAS. Kad mane įleistų.

TERESA. Nesuprantu.

TOMAS. Pasirašiau tą pačią sutartį, kaip ir tu.

TERESA. Bet tu gali išeiti. (Pauzė) Tomai.

Pauzė

TOMAS. Teresa, man atrodo, pagaliau tave suprantu. (Pauzė) Aš suleisiu tau vaistus.

TERESA. Kodėl tai sakai?

TOMAS. Čia išties ramu.

TERESA. Tomai, tu čia neliksi?..

Pauzė

TOMAS. Matai venas? Kaip jos prasiplečia.

TERESA. Bandai mane atkalbėti.

TOMAS. Tik tu pati gali save atkalbėti.

Pauzė

TERESA. Gal čia tikrai sapnas? Kartais sapnuoju, kad vaikštau aplink baseiną. Ne aš viena – visa moterų virtinė. Mes nuogos. O tu stovi viršuje ir į mus šaudai.

TOMAS. Tai reiškia, kad noriu tave nužudyti?

TERESA. Nežinau.

TOMAS. Aš nenoriu tavęs nužudyti.

TERESA. Sapnas baigiasi, kai nušauni paskutinę. Paskutinė visada būnu aš. Ir tada prabundu, įsikibus į tavo ranką.

Pauzė

TOMAS. Čia ne sapnas, Teresa. Mes pagaliau prabudom.

Pauzė

TERESA. Ką tu norėjai pasakyti?

TOMAS. Kada?

TERESA. Kai čia atėjai.

TOMAS. Nenorėjau pasakyti nieko. Išvis nenorėjau tavęs čia sutikti.

TERESA. Ir tada būtum grįžęs namo?

TOMAS. Taip.

TERESA. Lieki dėl manęs?

TOMAS. Taip.

Pauzė

TERESA. Ką norėtum išgirsti?

TOMAS. Nieko.

TERESA. Aukojiesi dėl manęs.

TOMAS. Esu čia ne dėl tavęs.

TERESA. Tai netiesa.

TOMAS. Bet nebūčiau išėjęs.

TERESA. Nebūtum?

TOMAS. Dabar suprantu, kad nebūčiau. Jei nebūtum atėjus, vis tiek būčiau likęs. (Pauzė) Abu žinome, kad nėra priežasčių, bet vis tiek norime teisintis.

Pauzė

TERESA. Ir šiandien kamuoliniai debesys.

TOMAS. Matei?

TERESA. Rodos.

TOMAS. Norėčiau mokėti tapyti. Gyvenčiau prie jūros ir tapyčiau dangų virš jos.

TERESA. Kodėl ne pačią jūrą?

TOMAS. Jūra visada ta pati. Tik banguoja. Bet joje nieko naujo.

TERESA. Gal dėl to ją palieka žuvėdros? (Pauzė) Duok man savo delną.

Pauzė

TOMAS. Čia tikrai ramu.

Pauzė

Jų šešėliai nei lengvi, nei sunkūs