Šiaulių, Šiaulių krašto apylinkių geografinės ir istorinės savybės reflektuojamos literatūros kūriniuose. Bazilionai, Rėkyva, Ginkūnai, Talša – išvaikščiota, išplaukiota valtimis. Gegužės mėnuo primena kelionę pėsčiomis po Kurtuvėnų apylinkes su bendraklasiais, su klasės auklėtoju lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Vitoldu Švickiu. Menu mus, traukiančius senuoju Kurtuvėnų keliu, kur iš  pakelės medžių pavėsių dar nužvelgdavo liūdni drožti rūpintojėliai. Jų nebeliko, kaip ir jaunos dvarininkaitės Rimgailaitės skulptūros Kurtuvėnų kapinėse, kaip piliakalnio paskirties, kurį uždengė kapai. O tada mes traukėm pėsčiomis kalneliais, pro miškus, pievas, sodybas, įsiliedami į pušų kvapą, tvenkinių tyvuliavimą, lydimi Kurtuvos istorinės auros. Mokytojas mus mokė ne tik literatūros, bet ir ištvermės. Tos patirtys ir potyriai – meilė gimtam kraštui,  knygoms, dalyvavimas literatūriniame gyvenime. Literatūrinė kūryba daugiaspalvė, pasireiškia įvairiomis formomis, sklaidos būdu ir vieta. Todėl pabandysiu tą panoramą apžvelgti, suskaidydama į atskirus skyrius.

Periodika

Vienas svarbiausių literatūrinių kultūrinių leidinių – ,,Atolankos“. Šiauliečių ir Šiaulių krašto žmonių kūrybos apibendrinimai, kūrinių publikacijos, sukoncentruoti būtent ,,Šiaulių krašto“ specialiajame leidinyje ,,Atolankos“.  Leidinį redaguoja LRS narys, žurnalistas, poetas, publicistas Vytautas Kirkutis.

„Daugelis mano draugų, intelektualių žmonių iš Vilniaus, Kauno sakė, kad kartais „Atolankas“ įdomiau skaityti negu kokius nors „Lietuvos ryto“ literatūrinius priedus, net „Literatūrą ir meną“. „Atolankose“ realizuojama visa literatūrinio spektro skalė. Metraščiai, kaimo šviesuoliai, koks daktaras, gyvenęs prieš šimtą metų, – vieniems, ultramodernistinės tendencijos – kitiems. Visos nišos užpildytos“, – taip teigė filosofas Geraldas Jankauskas, prieš išvykdamas gyventi į JAV, interviu „Šiaulių kraštui“, pabrėždamas Šiaulių kultūrinio gyvenimo privalumus prieš Vilnių ir Kauną (http://skrastas.lt/?data=2015–06–09&rub=1146671142&id=1432660240&pried=2015–05–29).

Leidinio svarbą ir tikslą geriausiai apibūdina „Šiaulių krašto“ redaktorius Vladas Vertelis: „Atolankų“ leidyba nėra pasišvilpiniavimas žydinčiomis pievomis. Nelengva leidinio kartelę išlaikyti nei per žemai, nei per aukštai. Nusileidus žemyn – nuprovincialėsime, pakėlus aukštyn – klaidžiosime ne po savo mišką.“

Kūriniai publikuojami, aprašomi literatūros renginiai ir kituose mieste leidžiamuose laikraščiuose bei internetiniuose portaluose: ,,Šiauliai plius“, ,,Etaplius“, ,,Šiaulių naujienos“. Prieš keletą metų buvo leidžiamas laikraštis ..Parkas“, kuriame savo straipsnius publikavo filosofas Gintaras Mažeikis, žurnalistė Sigita Inčiūrienė. ,,Parkas“ – ,,Literatūros ir  meno” priedas, intelektualus laikraštis. Tokio Šiauliams šiandien trūksta.

Knygų leidyba

Gal tik Šiauliuose, ar man taip atrodo, bet knygas mūsų krašte leidžia unikalios  asmenybės. Šiauliuose veikia apie dešimt leidyklų. Svarbiausios:

,,Saulės delta“– leidžianti knygų seriją ,,Šiaulių miesto garbės piliečiai“, pažintinę, grožinę, mokslinę literatūrą, reprodukcijų albumus, knygas užsienio kalbomis, leidyklos ,,Saulės delta“ savininkas Hubertas Smilgys – kultūros projektų organizatorius ir dalyvis, buvęs kultūros darbuotojas, karate shotokan  klubo ,,Saulė“, kurio narė esu ir aš, 1 kju meistras;

,,Lucilijus“ – leidžianti grožinę, mokslinę literatūrą, vadovėlius, tame tarpe ir turintiems specialiųjų poreikių, muzikinius natų ir audiovizualinius leidinius, albumus, knygas užsienio kalbomis, leidinių pavadinimų skaičius artėja prie 850 egz.; direktorė Danguolė Vasiliauskienė, remianti knygomis įvairias akcijas, ieškanti naujų leidybos idėjų, leidžianti knygas už savikainą nepasiturintiems autoriams;

,,Aušros“ muziejaus leidykla specializuojasi istorinių, mokslinių, pažintinių darbų leidyboje;

,,Šiaurės Lietuva“ – almanachas ,,Šiaurės Lietuva“, vadovėliai, moksliniai darbai, grožinė literatūra, savininkas – Stasys Tumėnas, humanitarinių mokslų daktaras, visuomenės ir politikos veikėjas, dalykiškas ir taktiškas.

Be minėtų leidyklų veikia ,,Titnago“ spaustuvės, užsienio kalbų centro ir Šiaulių knygryšyklos leidyklos. Šių leidyklų savininkus pažįstu. Kiekvienas jų savitas, išsilavinęs, savo darbo profesionalas.

Rašytojai

Šiauliuose rašančių yra daug, bet tikrųjų Rašytojų sąjungos narių deja, tik du. LRS nariai Šiauliuose: Vytautas Kirkutis, Leonas Peleckis–Kaktavičius. LRS sprendžiamas klausimas dėl poetės Janinos Jovaišaitės priėmimo į Rašytojų sąjungos narius. Kur kas gausesnės literatų gretos. Mieste veikia literatūriniai susivienijimai: asociacija ,,Menų šaltinis“, literatų klubas ,,Verdenė“, Šiaulių literatų susivienijimas Višinskio bibliotekoje, Šiaulių rajono literatų asociacija. Neseniai įsikūrė asociacijos ,,Jausmų džiazas“ iniciatyvinė grupė. Šiauliuose ir apylinkėse nemaža pavienių kūrėjų, leidžiančių knygas, dalyvaujančių literatūrinėje veikloje. Tai Silvija Povilaitytė, Birutė Padvarietienė, Žilvinas Skačkauskas, Jaunius Kulnys ir kiti. Viena brandžiausių dokumentinės prozos apybraižų autorių – žurnalistė Birutė Žymantienė.

Ne paslaptis, kad laisvoje rinkoje, turint finansines galimybes, arba žūtbūtinį norą pasiskelbti, atsiranda paskiri autoriai, leidžiantys knygas, kurias galima būtų priskirti grafomanijos leidiniams.

Literatūrinės erdvės

Sąvoką literatūrinės erdvės naudoju viešoms vietoms, kuriose pristatomi, skaitomi literatūros tekstai. Man tenka skaityti savo ar kolegų kūrybą ir kamerinėse erdvėse, kartais kavinėje, ar tiesiog gatvėje. Diskutuojame bendraminčių tarpe.

Literatūriniai renginiai, knygų pristatymai vyksta Šiaulių dailės galerijoje, galerijoje ,,Laiptai“, Šiaulių universiteto galerijoje, Ch. Frenkelio rūmuose. Knygų pristatymai, dažnai lydimi kitų meno rūšių, vyksta apskrities Višinskio bibliotekoje, universiteto bibliotekos, miesto savivaldybės bibliotekų ,,Šaltinėlis“,  ,,Aidas“, ,,Lieporiai“ ir kituose filialuose.

2014 m. vasarą sutvarkytoje miesto parko estradoje imta skaityti eiles.

Negalima nepaminėti P. Višinskio gatvėje veikusios kavinės ,,Siela“, su ypatinga aura praeito amžiaus name. Kadaise teko projektuoti to pastato rekonstrukciją. 2013 metais ,,Sieloje“ vyko Europos literatūros dienų Šiauliuose susibūrimai,  kūrinių skaitymai.

Literatūrinės vakaronės, kūrinių skaitymai, pristatymai vyksta Šiaulių pakraščiuose, už miesto ribų: Rėkyvos kultūros centre bei parke, Gegužiukuose, Vijoliuose, Briduose, kiek toliau Kurtuvėnuose ir Bazilionuose. Kurtuvėnuose atgaivinta klojimo teatro tradicija, skleidžiamos baltiško klubo ,,Aukuras“ idėjos. Bazilionai žinomi kaip žurnalo ,,Padubysio kronikos“ gimtinė.

Humanitarai intelektualai

Hubertas Smilgys – kultūros fondo pirmininkas, knygų leidėjas, Saulės mūšio vietos įamžinimo vienas iš iniciatorių.

Irena Ramaneckienė – kalbininkė, mokslų daktarė,  buvusios LDK kraštų istorinių bendrumų tyrinėtoja.

Eduardas Juchnevičius – tapytojas, poetas, dramaturgas (miręs 2011 m.).

Marcus Roduner – šveicaras, gyvenantis Šiauliuose, kalbininkas, mokslininkas, vertėjas, tarptautinių literatūrinių renginių organizatorius.

Vytautas Bikulčius – prancūzų kalbos specialistas, vertėjas, mokslininkas.

Vytautas Žalys – mokslininkas, ekspertas, audiovizualinio meno srities mokslų daktaras.

Menų sintezė

Literatūrinė kūryba persipina su kitomis meno sritimis.  Apie  menų sintezės pritaikymą mokymo procese savo straipsnyje rašo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Angelė Bražaitė: el.šaltinis: ,,Didaktika−mokykla−visuomenė“ // Bražaitė, Angelė : http://www.didaktika.leu.lt/?page_id=418

Literatūriniai renginiai dažnai vyksta lydimi muzikos intarpų, paveikslų fone. Leidiniai kuriami, panaudojant šiuolaikines technologijas. Istorinės literatūrinės sąsajos įtakoja kovos menus ir atvirkščiai, kovų turnyre ,,Saulės mūšis“.

Gimnazijos

Manau, kad mokyklai atitenka vienas pagrindinių vaidmenų – pasėti literatūrinę sėklą žmoguje. Meilę lietuvių kalbai įkvepia, kurti paskatina pirmieji mokytojai. Tai Šiaulių mokytojai–legendos: Jadvyga Kauneckienė, Vitoldas Švickis, Jonas Krivickas.

Seniausia Šiaulių Juliaus Janonio, kadaise buvusi berniukų gimnazija. Turinti savo muziejų su iškalbingais eksponatais, leidinius apie išugdytus talentingus humanitarus. Net sovietų laikais tuometinėje J. Janonio mokykloje buvo sustiprintas lietuvių kalbos ir literatūros dėstymas, buvo mokoma ir lotynų kalbos. Mūsų dienomis gimnazijoje sudaryta galimybė mokytis japonų kalbą, kurią dėsto iš Japonijos atvykstantis mokytojas Susumu Nakagawa.

Aktyviai miesto literatūriniame gyvenime dalyvauja Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos auklėtiniai, skelbdami savo kūrybą, deklamuodami, dainuodami. Moksleivių, Gabrielės Kutelytės ir Jokūbo Savicko, darbai publikuojami leidiniuose drauge su patyrusiais bendraautoriais. Šiaulių ir apylinkių literatūrinės panoramos schemą stengiausi parašyti  objektyviai, bet subjektyvumo neišvengiau. Kitas autorius parašytų per savo prizmę. Būtų įdomu sulaukti įvairių nuomonių.