nenuryk adomo obuolio

šventieji raštai, tiesos — niekai

nuodėmė kaklo linkyje
nenuslinko į strėnas

dievų šnabždesiai, dejonės
tikrosios jų maldos —
tavyje visa

nyksta būbliai

jautukas miške
ūpuoja tūto
ne, ne molinuku
piemuo rauda

jautukas miške
papelkėse tūto

***  (tarmiškai)

dangs to nakt buva balts
ir tep navatne žiūrėje
ir liūdons ir nesvietiškэ
giedros buva ja žvilgsens
nieka daugiau nereik
tik dango per nakts
nošvieset

ir par amžs

svetimi jau mums, brolali, leliumai ir mes jiems

džiržgia bosinė
ragius kai
daužo stygas
taip bandėm
girdėt tik vokalą
galvoj leliumai
aštrų bet pasiimtą dar
kartu iš gryčios

priglaus mus šita baro
akmeninė asla
nebėr upelės mums brolali
nuseko
leliumai

oi, brolali, leliumai
ką sau galvojom
išėję iš šiltos gonkos
nepasiėmę
leliumų

***

jei mirtų draugas
ar derėtų
verkti garsiau
už jo motiną
valdyti klyksmą
kai užmeta
pirmas saujas

kas meta pirmą saują?

ir tada jau kastuvais
duobkasiams užmokėjo
jo motina jiems
sumokėjo kad jį užkastų

ir tada jau kastuvais
kuo greičiau atlikti darbą
pareiti pas žmoną
bus išvirusi barščių

ir tada jau kastuvais
o ką duobkasiai galvoja
eidami namo
ar jie nebemato mirties

ir tada jau kastuvais
pasilikit pietų mielieji
pasėdėsim nejaukiai
juk jis būtų norėjęs

ir tada jau kastuvais
ar dera numirti
per draugo laidotuves
nes ką daugiau bedaryti

ir tada jau kastuvais
mielas miręs drauge
ar nori kad numirčiau dabar
kai tarp mūsų tik mirtis žemių sauja