uodas vertas septynių

paguldęs kūdikį
atmerktose akyse
prisuki laikrodį

bijau
bijau nepasenti
tik apklos
puslapiai
suplėšytos
numestos darsyk
knygos sudužę
stiklo karoliai
taip tavo kaklas
žymiai gražiau atrodo
užsidengsi naujais
gal patvaresniais

jei tapsiu tokiu
kokiu regiu tave
paglostysiu galvą
dar ne kilpoje

ar žinai kas
apliejo tavo veidą
alavo chloridu
sidabru
variu
dažais
tarsi netyčia
juos nusivalei
tarsi „netyčia“

nervingais šypsniais
mano karoliukai
dūžta į tavuosius

kaip mes negražiai žaizdžiam

aroma

tu išgelbėjai man gyvybę
suteiksiu ko tik panorėsi
viso pokalbio metu žodžiai virto dūmais
peripetie
trylika vinių į karstą
ir vienintelė nata
nušluojanti
visus septynias
dešimt šešis metus
bereikšmių simfonijų

bėgantys lynu nuo netikėto gaisro
vandeniu apšlakstyti liūtai prariję kardus
pasitikėjimas yra nutolęs aromatas ir tiek
antkaklis ant tavo kaklo ir vienaratis po kojom
veidrodžio šukės kūnelį susmaigsto
— ir aš
apgailestauju, bet ploju

ji jau čia –
mums visiems garbė
su meilė apsivyti
tavo kūną vėju
mums visiems garbė
stebėti tave –
tau puikiai sekasi
mielai ištiestume ranką
bet
labai gražiai skęsti
makiažu
nudažydama vandenį —
žongliruojantį
paskutiniais tavo prisiminimais

cathemeral (3/3)

mes su tavim užspringę
mes su tavim šokdynėm
horizontais šokinėjam
tu taip greitai
viską pamiršti
vos mirktelint
atsiveria smegduobės
kuriose tavo draugai
vorele įsisuka
pirštais ant lūpų
apsimainom
ir tylėsim kol
banga uždengs dangų

iš mūsų
iš mūsų vėduoklėm
išpučia orą
isteriškais žvilgsniais
šyptelim į kalną
karts nuo karto kuris
pirmas išdrįs su
daužyt metronomą
pagal ritmą

ar jauti kaip
kibs suglėbę
lavos dantys
mums į delnus —
ar jauti bent šią akimirką
nusiimk kepurę
tik du
ar keli milijardai
gnomų –
žalių vaikų
anemiškais plaktukais
viens kitam per galvą
woolpito skersgatviuose

kaltas

kaltas

kaltas

kaltas

ir trys keturi
ir iš pradžių —
vienis

veidu į veidą

taip ir gyvenam
maldororas yra žiurkėnas
hiperionas yra maldininkas
ulisas yra kačiukas
o visa kita –
upės skardžiai
krentančiu rastatilčiu –
žmonėmis

taip ir gyvenam
atjungė karštą vandenį –
profilaktika
techninės kliūtys
tik šaltas dušas šarko
mis api
blizges valantis
žvėjys ant vieno
iš krantų —
vis dar vienas

jei galėčiau grįžt laiku
keisčiau tik vieną –
metais ar dviem anksčiau
suprasčiau kam
mums skirti misionieriai

popieriaus skiautė kuria perpjausiu kiekvieną tavo veną, brangioji

šiandien
labai nesinori būti savimi
kai lipdukas ant mašinos nurodo tik
koegzistuoti su visais jumis
perspaustas verksmas miegamajam ar
matai čia gi mūsų vaikas čia gi mūsų
vaikas jis juokiasi kai plėšom senas
nuotraukas jis ploja kai į mane
paleista keramikinė statulėlė tingiai
dalimis čia gi mūsų vaikas nukrenta į žemę
čia gi mūsų vaikas

mieloji
aš tau sakiau jis gyvas sakiau tik
apsimetė lyg vabalas baltais niežais
suspaustas čia gi mūsų vaikas mūsų vai
kelis putliais skruostukais mūsų vaikas
man labai patinka jo tyrelė su obuoliais
čia gi mūsų vaikas brangioji, mūsų vaikas
jau rytoj leisim jį į mokyklėlę čia gi mūsų
vaikas atneš daug dešimtukų
ar ne taip žmonele vaikas čia gi mūsų
čia gi mūsų vaikas

širdele
vaikas čia gi mūsų čia gi mūsų vaikas
masturbuojas spintelėj plaukimo bū
rely čia gi mūsų vaikas vaikas čia gi mūsų
mūsų vaikelis direktoriui ūsus ištepė klijais
bet paklausyk angelėli čia gi mūsų vaikas
čia gi mūsų vaikas gerutis čia gi mūsų vaikas
vaikas čia gi mūsų permiegojo su fizikos
mokytoju dėl dešimtuko bet juk čia gi mūsų
vaikas mūsų vaikelis gražus protingas čia gi mūsų
čia g i mūsų v aikas

mažute
čia gi mūsų vaikas čia gi mūsų
gerves išlankstytos ant stalo vaikas
užstrigus lifte tenukrisi čia gi
mūsų vaikas alyvom keturpėsčias mūsų
vaikas korespondentam mikrofonais gi čia
vaikas mūsų kraujo jūrom neskęsta vaikas
čia gi mūsų druska ant žuvies vaikas
mūsų vaikas pardavinėjantis laikraščius dar
vakar mūsų paparčiu užklojau skruzdėlyną vaikas
či ag imū sųv aik as

–

viskas ko aš noriu
tėra apleista bevabalė kriauklė
ar pakelis sumuštinių su kola bet
be viso to plūduro beišprotėjančio
raudono rutuliuko toliau jūroj iki kurio
šlapimas iki kurio
kriauklės iki kurio
vienu šūviu peršausiu mus visus tris
brangioji