lygiai po. Eilėraščiai
*
nė debesėlio
dangus
tarsi neregio akys
*
bobų vasara
ligoninės kieme
prie širdies
net konsiliumas
varnų
*
žvelk
žvilga
smilga
vėjy
spėji?
*
kaimynų barnis
maišos žemė ir dangus
keiksmų liūty
kad pysteli iš aukšto
Dievo vardas
*
išskrido paukščiai
varnos vien
dar žvirblių gal
pulkelis koks
galvoj
*
jam užsimerkus
tąnakt
po abejais vokais
praskrido paukštis
vienas
taip staiga
kad nesumojo nė
blakstienų mostelėt
aukštyn
ir jį
pavijo
*
žmonių išvargintas
ir atsipūtęs nuo savęs
grįžtu namo
telieka pasikelt
karstely lifto
*
į kairę ir į dešinę
iš nebūties į nebūtį
ant plento dyko
pusto
mašinas
*
einu gatve
užžėlusio kaimelio
į niekur
nušvinta saulė
kiaurai uždangą lietaus
virš kapinaičių