lygiai po. Eilėraščiai

*

nė debesėlio

dangus

tarsi neregio akys

 

 

*

bobų vasara
ligoninės kieme

prie širdies
net konsiliumas
varnų

 

*

žvelk
žvilga

smilga
vėjy

spėji?

 

 

*

kaimynų barnis

maišos žemė ir dangus

keiksmų liūty

kad pysteli iš aukšto

Dievo vardas

 

 

*

išskrido paukščiai
varnos vien

dar žvirblių gal
pulkelis koks
galvoj

 

 

*

jam užsimerkus

tąnakt

po abejais vokais
praskrido paukštis
vienas

taip staiga

kad nesumojo nė

blakstienų mostelėt
aukštyn

ir jį

pavijo

 

 

*

žmonių išvargintas
ir atsipūtęs nuo savęs
grįžtu namo

telieka pasikelt
karstely lifto

 

 

*

į kairę ir į dešinę
iš nebūties į nebūtį
ant plento dyko

pusto
mašinas

 

 

*

einu gatve

užžėlusio kaimelio
į niekur

nušvinta saulė
kiaurai uždangą lietaus

virš kapinaičių

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *