ateis tas nuo palermo

iš kur čiuptuvai apsiviję kojas?
iš kur šios kojos?.. kam aš klausiu, tu vis
tyli ir nieko nesakai. lauktuvės
nelaukia, nebesitiki. tik kuo jas

paguosti? regis niekas jau nebepaguos
išnirs iš po nagų, kaip miręs išneria
iš žemės horizontu. bet palieka išnarą
ir karšto kraujo prieskonį tavuos naguos.

tačiau dabar penktadienis. radai ką
pradėt. atrask karus, pamirški taiką,
pamiršk ramybę kapitono rankų. šie jo

randai delnuos, nežinomybės poltergeistas
paliks jums praviras duris, ir vėl ateis tas
kuris (dabar atrodo) taip ir neišėjo

george or well

tarpupirščiais
teka kadaise sugniaužtas sniegas

kai pabudęs
abiem rankom čiupai mano pirštą
akys buvo pamėlusios
kaip dabar

antai
iš debesies nukaręs kūdikis
ant bambagyslės pasikorė

tačiau

nuo mano pelkių
į tavas akis kyla migla
ir gelbėja
ir saugo

žodispirmas

seserie seserie būk mano liudininke
būk mano nušvitimo pribūvėja kardaDante būk
skaičiuok vagonus aš skaičiuosiu tavo laiką
pro tavo bUrną tekės seilės iš kart po
branduolinės žiemos sesut klausyk apklos
mūsų žemelę tavo pelenai ir pamatysi
kaip pakeičiu spalvas kiekvieno šviesofOro
kurio kvape nelieka nieko doro seserie
na išmirksėki man ant skruosto arleKiną
ryžių laukuos klajojantį bedievį išmirkSėk
ant bėgių pririštą tave aš išlaižysiu
ir duosiu visą parą kad paspruktum seserie
jūs visad moterys vėluojat ar ne taip
sakyk išduok sugrok man habanErą
užbaigsim šokį pasninku mieloji seserie
užuosk – kvapu manuoju kužda vienuolynas
ir bundant garvežiui joms darosi baiSu
kryžiuočių ordinu pradėsim naują rytą
ir pat nubudęs meiliai liepsiu nepasvEik
o seserie užtruki dar minutę
ir dar padidink dozę man, sesut.

undinė

mano undine
undine manoji
skandinamas tėvo surik
tavo lenktos blakstienos
undine manoji
į jas įsikabinęs nersiu į tavas akis
apsikabinti savo atspindį jose

neskęsk kankinamas neskęsk
juk tai tavo labui
undine manoji
medinio kibiro skonis
undine manoji
kiek per ryškus mentikauliai
kiek per jaunas ruduo

raudonos lūpos nuo saldainių
undine manoji pasakyk man
kas atkimš kamščius miesto gatvėse
kas palaimins skanius
provincijos šunis

plauk undine manoji plauk
tavo sielos lieknumą atspindi tavo žvilgsnis
mano alkį atspindi saulė
tave
mano tuštut tuštutėlis kūnas įbestas
smėlin priimantis bangas
tavo apgamas dešiniam pety
jį dviem rankom praplėščiau
kad sutilpčiau tavin
pasivaikščiot po oda
lėtai

mano undine
žinai
jie vis dar manęs klausinėja

naxuj aš tave myliu

tranzitas į aragoną

suvynioti marškiniai
apmauti prezervatyvu kokią
istoriją nupasakoja

katerina ištraukia
dėlę iš riešo
lašelinę iš dėlės

tokie jau tie mūsų
donorai

o mano mieste šiandieną
liūtys
nustėręs vaikiščias skėsčioja
patvoriais
kiekvieną puodynę kiek įdauždamas

žiūriu atgalios ir priekin
matau humanizmą
matau daug raibų žmonių
ir pilkų kiek

tuomet

mėnulis virto čiuožykla
o debesys tokie
kaip tavo pagalvė
šlapi

aš juos uostau
ir tu uostai

aš visada kvepiu kaip aš
tik kartais
kaip bakterijos

katedrai uždarius langines
šešioliktas nusirito
į stotį

ritualas

džinas iš butelio iš butelio džinas
į pilvą nėščiosios į pilvą
žudikai jūs žudikai o smagu
kai nuo kvepalų virpa sienos virpa
mūsų keliai virpa mūsų klystkeliai
šešėliai šoka šešėliai raivos
gimę šliaužiot fundamentalistai džiunglių
šis reivas džiunglių čia šamanai
ant baslio kabins šamanai užmaus
kūdikėlį

čia grifų puota grafų žaidynės džinas
liejas iš grafino džinas maniakai
jūs maniakai klaupkis oj klaupkis
motinėle klaupkis stebėk grindys
gūžiasi įdumba nuo juoko įdumba
skęsta motinėlė skęsta šamanai
virpa akys ašarėlės virpa krenta
ašarėles paliečia žemelę paliečia
išauga ąžuolai pamišę paklaikę ąžuolai
jiems šokant iš drevių šmėsčioja vai
šmėsčioja voverės mažytės voverytės
dantimis į gilę į kūdikėlio kaukolę dantimis
o dabar motinėle išverk
išverk mums tris norus

pokalbei

matuokimės

diena
nugrimzta laivas popierinis
balon auksinės viltys teka
ir išteka už ežero juk tai
apmirę pastatai
ir žmonės
kai nusiris bažnyčia nuo širdies
iš ties per lengva taip
iki sprogimo
vanduo su citrina
ir rytas regis kils nuo stogo
ir išdžiovins rankoves
o tada

gražus filmas

rūsy manajam uždaryta
alisa
medikamentų šičia prigrūsta
medikaareštinė
ištinę skruostai ima
nuo žemės kilti palengva
tik stabteliu ant tilto
palaukti kolei laivas šis
praplauks

savaitės geriausias

nuo pjautuvo mėnulio lašą
kartu taip ryjant
o gal ir atskirai
nėra gerai pamiršt kas buvo
šitas kūnas
manęs nebeįkalins vai
nebe