Pirmajam

Špitolėje tamsu.
Dek žvakę, Martynai!
Tezė, kokia ji?
Paslaptis – Žodis.
Atspėti jį,
Priimti tai, kas liko –
Sienos,
Medžiai
Sukryžiuoti
Kelyje į Tave.
Šventikas
Laimina,
Jo veide Nietzsche.
Ištaria pirmąjį
Žodį,
Slėptą,
Visada atvirą,
Todėl neįspėjamą.
Nesakyk jo,
Taria šventikas
Martynas.
Du Martynai
Ir Friedrichas.
Užpustyti smėliu.
Visi trys surinka:
NEŽUDYK
Savyje
Dievo.
Užveriu duris –
Čia pradžia –
Knyga
Ir Tavo dovana.
Sek
Paskui
Mane.
Buvau
Atlaiduose –
Blyksnis
Ir pasirinkimas
Gyventi.
Tave,
Martynai,
Friedrichai
Ir šventike,
Prisimena
Kiekvienas.
Nes esi labai užmirštas.

Bajorui

Kelionėje
Prarasti save
Atrasti pasaulį.
Ptolemėjas žiūri per žiūroną.

Keli koją
Į karietą.
Laivai
Laukia tavęs
Anapus.

Ten
Tikrasis buvimas –
Ne vietoje.
Pilietis,
Nomadas –
Kas tu?

Ar peršokai
šimtmečius?

Kas tave,
Grįžusį,
Supras?

Niekam
Neįmanoma
Papasakoti
Palmių,
Kalnų,
Upių,
Jūrų
Ir
Dangaus.

Štormas.
Denyje
Slidu.
Nieko pastovaus.
Smėlio laikrodis
Ir kišeninis
Tavo rankose.
Kelionė
Keliu ir Rodykle.

Tu išmokei
Mus geisti
Visam laikui
Kelionė
Gyvenimas
Žodžiai
Sakiniai
Viskas
Dėl geismo.

Dėl laisvės
Nuo savęs.