Apie vienatvę

graži mergina
vėlai vakare
metro stotyje pas kiną
pavargusiu veidu
pirko antį Pekino
išsinešimui Vienoje

nešina traškiu
popieriniu maišeliu
praėjo pro benamį
gulintį ant grindinio
apsiklojusį kartonais
gal narkomanas

praleido tramvajų
tamsoje nuskubėjo
rakino duris
kuklios palėpės
kur jos dailios
niekas nelaukė

nusispyrė aukštakulnius
iš šaldytuvo išėmė
atkimštą butelį  raudono
vyno įsipylė gurkštelėjo
užmetusi koją
ant kojos

rašė žinutę tėvui
kuris gulėjo
Taikos prospekte
gal negyvas
partrenktas perėjoje
prieš kelias minutes Kaune

grįšiu šventėm
labai pasiilgau myliu
supypsėjo sena nokia
tamsios striukės kišenėje
priimdama žinutę
iš Vienos

chanel Nº 5 arba apie kvapus

anksti ryte
kai bėgau tamsoje
pro katedrą
ne tik vargonus
danguje girdėjau

senyvą moterį aplenkęs
užuodžiau saldų kvapą

sukėlė tai
stiprų malonumą
susijusį su ašaromis
ir lytimi
norėjau klaust
senosios
iš kur tie kvepalai
nespėjau
pradingo ji
šventyklos nasruose

maniškė
kvepalus gi šaltus
perka duty free
ji sako taip pigiau
lyg ištikimas šuo
linguoju galvą
galvodamas kad viskas
turi savo kainą

bet nenukrypkime nuo temos

kai brolis gimė
jau buvau paaugęs
mašinas stumdžiau
ant kilimo rimtai

netrukus į namus
auklė atsikėlė
(mergina iš provincijos)
šešiolika jai buvo
mokslus vakarinėj tęsė
mama gerų manierų
mokė ją

manęs rimtai
ta brolio auklė
netraktavo
ir elgėsi lyg škotas –
kai ji sėdėdavo prie stalo
mašinas stumdžiau
po stalu

o kartais žaisdavo
su savimi
man
palikus durų plyšį
ir žvilgsniams susitikus
lyg kviesdavo ateit

miegodamas tada
ant pilvo
pajusdavau tą stiprų malonumą

tas
kvapas prie šventyklos
kuriuo kvėpinos
brolio auklė
ir mama

dabar manau
kad tai
chanel Nº 5

Suokalbis

Kai miestas miega tamsoje,
Sirvydo gatvėje
ispanės šoka ant palangių.

Arabas Tadas storas
kumščiais tranko stalą.
Bitlai sako „love me do“.

Raudonveidė išsiskėtus
prašo kibiną nukąstą
kišti jai tarp kojų.

Kita gražuolė
paslaptingai šokiui kviečia,
judesius keistus atlieka.

Durininkas senas su švarku
už viskį
deklamuoja Hiršą man į ausį.

Bičiulis ištikimas
kam į galvą duoti
klausia.

O aš ir vėl.
Regiu skaistų profilį
priešais.

Tą patį nekaltą,
kurį mačiau praėjusį pavasarį
Katmandu.

Ta pati,
kuri žino savo grožį
ir nustato vertę.

Siunčiu burtažodžius
į gražią ausį
didžiuliu auskaru papuoštą.

Kainavo nedaug, neskaičiuojant
„Domus Marija“ sąskaitos, vyno
ir kilogramo mandarinų.