Karilė Verdenė. Eilėraščiai
ateinu mintimis
taip grakščiai
pariby
nulašnoja flamingai
jie nuslysta skliautu
kai bandau svajomis pasivyti
toks banguotas dangus
ir jame mūsų vasaros dingo
iš tavųjų akių
nuo kalvų kyla paukščiai ir plaukia
kai nuo būrio atskyla
ir sklendžia į šalį keli
aš iš tavo delnų
nejučia savo ranką ištraukiu
tavo vyzdžių šviesa
mano skausmui aklam per toli