Kriso Harė. Eilėraščiai
Puota vis tiek jis – žvaigždžiakaktistas arklys,piktai suprunkštęs, kai siekei paglostytijo aukštą kaktą su menama žyme, –jog ypatingas jis, o ne,neprisileis papurto vėjyje įsišaknijusius karčiussugirgžda ienos, įrėminusioslaukinę jo krūtinęvartus visam uždaro į žalio vynopievas,upių sąžėlynus iki papilvėsgramzdinančias saldžiaimiglas naktų prie šono – šonas po androgeniškudangum