Vanagas. Pasaulio valdovai
Neslėpsiu, mudu mėgome žaisti su ugnimi – Paulikas ir aš. Nedažnai, nedaug, atsargiai. Bent jau pradžioje tai būdavo tarsi nekaltas užsiėmimas, prasidedantis vieno degtuko brūkštelėjimu. Būdavo baisoka, bet kartu ir įdomu: ugnyje spragsi žolės kupstelis, sausų šakų ar šapelių krūvelė, lydosi nereikalingi smulkūs daikteliai, nyksta šiukšlės, kyla mūsų Azazela.