Tom Kom Potas. Eilėraščiai
kaimenės bėgančios iš taško A į tašką Ž
kaimenės išsprogdinančios akiplotį
suskausta kanopų pėsakais
romaus bizono akyse
sėdėk kur sėdi vietoje tatanka sėdintis
jotanka čia
kaimenės bėgančios iš taško A į tašką Ž
kaimenės išsprogdinančios akiplotį
suskausta kanopų pėsakais
romaus bizono akyse
sėdėk kur sėdi vietoje tatanka sėdintis
jotanka čia
Man buvo keturi, kai tapau karaliene.
Aš po namus, po kiemus,
Varnų chorui giedant ant antenų.
Оплачь свою нерождённую дочь,
Оплачь так, словно её хоронишь,
Так, словно убегая в ночь
Кричишь судьбе: «Ты меня не тронешь!..»
чтобы до лесу дойти, нужно поле перейти.
а за ним – опять поля
и только в самом конце их – море,
на другом берегу которого
возвышаются горы.