Žanras: Poezija

N2. Eilėraščiai

Visiems savo gyvenimams
Parašyti vieną tobulą eilėraštį
Ir paslėpti medžio rievėse

Kažkur toli muša būgnai
Mano kūnas dreba į taktą
Nuo delnų krenta įsitikinimai

Virginija. Eilėraščiai

Springstu lietum kaip jūros vandeniu
jau per toli nutolusi nuo kranto
ir nors pavasariu gaiviu kas rytą skambinu
tiesiog į tavo ausies landą…

Kotryna Kraptavičiūtė. Eilėraščiai

šventieji raštai, tiesos — niekai

nuodėmė kaklo linkyje
nenuslinko į strėnas

dievų šnabždesiai, dejonės
tikrosios jų maldos —
tavyje visa

Bibliotekininkė. Eilėraščiai

atklydus vakarui bastūnės
lapės į mane subėga
pabruktos uodegos
nušiurę kailiai įbaugintos ausys
lengvumas išsiganęs pievose
ant nulakstytų pėdų
pamažėle įsėlinantis
jo kuždėjimo klausausi

Erla. Eilėraščiai

Pratrūkę                               
Gruodin, suodžiais             
Kaminai perkrauna dangų.    

Pamotė. Eilėraščiai

laibi pirštai aukštai iškėlę baltą ostiją laiko
guldo nekaltą Kristaus kūną į pražiotą burną
jaunas buvęs klapčiukas

lygiai po. Eilėraščiai

nė debesėlio                  

dangus                          

tarsi neregio akys

wride. Eilėraščiai

knygos sudužę
stiklo karoliai
taip tavo kaklas
žymiai gražiau atrodo
užsidengsi naujais

Tom Kom Potas. Eilėraščiai

kaimenės bėgančios iš taško A į tašką Ž
kaimenės išsprogdinančios akiplotį
suskausta kanopų pėsakais
romaus bizono akyse
sėdėk kur sėdi vietoje tatanka sėdintis
jotanka čia