N2. Eilėraščiai
Visiems savo gyvenimams
Parašyti vieną tobulą eilėraštį
Ir paslėpti medžio rievėse
Kažkur toli muša būgnai
Mano kūnas dreba į taktą
Nuo delnų krenta įsitikinimai
Visiems savo gyvenimams
Parašyti vieną tobulą eilėraštį
Ir paslėpti medžio rievėse
Kažkur toli muša būgnai
Mano kūnas dreba į taktą
Nuo delnų krenta įsitikinimai
Springstu lietum kaip jūros vandeniu
jau per toli nutolusi nuo kranto
ir nors pavasariu gaiviu kas rytą skambinu
tiesiog į tavo ausies landą…
šventieji raštai, tiesos — niekai
nuodėmė kaklo linkyje
nenuslinko į strėnas
dievų šnabždesiai, dejonės
tikrosios jų maldos —
tavyje visa
atklydus vakarui bastūnės
lapės į mane subėga
pabruktos uodegos
nušiurę kailiai įbaugintos ausys
lengvumas išsiganęs pievose
ant nulakstytų pėdų
pamažėle įsėlinantis
jo kuždėjimo klausausi
Gali padėti? –
Kas tau nutiko? – Vėjas ir
Žydinti vyšnia
Pratrūkę
Gruodin, suodžiais
Kaminai perkrauna dangų.
laibi pirštai aukštai iškėlę baltą ostiją laiko
guldo nekaltą Kristaus kūną į pražiotą burną
jaunas buvęs klapčiukas
knygos sudužę
stiklo karoliai
taip tavo kaklas
žymiai gražiau atrodo
užsidengsi naujais
kaimenės bėgančios iš taško A į tašką Ž
kaimenės išsprogdinančios akiplotį
suskausta kanopų pėsakais
romaus bizono akyse
sėdėk kur sėdi vietoje tatanka sėdintis
jotanka čia