Sėdintis

kaimenės bėgančios iš taško A į tašką Ž
kaimenės išsprogdinančios akiplotį
suskausta kanopų pėsakais
romaus bizono akyse
sėdėk kur sėdi vietoje tatanka sėdintis
jotanka čia
tau ne blyškiaveidžius Krupo goduolius
skalpuoti užvaikyti kintančiu strateginiu
judėjimu kryptingu čia chaosas kuriame
tik kartais kvepia obelys ir miršta bitės
čia kritusieji gurgia maitvanagių ir kojotų
pilvuose kartu su banalia prasme
jog judančiam iš taško A į tašką Ž netgi
mažai reikšmingam taškui būna laikas
kažkada kažką nušauti
ir jei turėčiau jei tiktai turėčiau
tanką tą jo tanką spjaudyčiau
pabūklų salves šaudyčiau tuščiais
į tuštumą olos beankančios
kur dvasia levituoja
krenkščianti gaisrų
pašvaistėmis ir vieškelių pabaigomis
į erdvę būnančioji ta-
pati kuriai nereikia
niekada ir niekur
būti ta pačiai
kurios vaikai prie jūros šviečiant saulei
iš sudrėkinto smėlio
lipdosi patranką

Safari

rytoj sėdėsiu
kedrų keturių apsuptyje ir
ir liūdesį po piniją skanausiu ne
ne už tuos kurie numirę ar gyvena
gerbdami numirėlius vyniotus blankais
buhalteriniais štai šią minutę gimė
dūstančia kalorija per daug
rytoj išgersiu grūdą sudaigintą permaltą
išdistiliuotą kontempliuosiu mėsmalę ir
skruostais man vartysis miegantys
drambliukai išsapnuojantieji rojaus
galimybę tikimybę būti
ašara kuri nudžius ar paprastai
tebūnie nubraukta drambliukai esantys
savaime patys nesižinantys

nudegintomis iltimis subraižę skruostus
ir kūliais riedantys ir besivartantys dėl to
džiūsta nesuspėję užsimerkti jog
jog kedrų Afrikoj nėra
tad tropikų gaisrams išblėsus pasilieka
tik vienu lavonu daugiau tik

Draugiški

dar pamenu Lionia net priešams kalbėjo vis „drauge o drauge“
sunku plaukti valtim be vėjo kai peniai su irklais suaugę
sunku sustyguoti sinchroną ir judesį rast harmoningą
kai gerklę pradeginęs nachui išvemtas metaforom sninga
nėra šiuose žodžiuose nei alegorijos anei motyvo
iš užribio lubinus stebi ant kelio ežys nebegyvas
čia tomasas laisto mirties karalijas purslais pigaus viskio
stalonę galėtų apšaudyti žodžiais bodleras išblyškęs
ne pasakos vaikai sakau jums ne pasakos čia patikėkit
draugai prie laiptinės apspardo užgėrusį alekso tėtį
ir pinas kraujosrūvų raštais draugystė ir melas ir kraujas
žinau paminėjau vėl kraują nėra šitas įvaizdis naujas
mirtis kaip ir dalgis taip pat buvo gretinti ir panešioti
belieka vonioj aldehidų užmerkti privatųjį šokį
gal kas po stiklu pasislėgęs penktokams kabinete rodys ­
gyvenime peniais suaugę ir nachui ir šventraščio žodis

Atspindintis

kai mintys tariasi degą
liepsna hegzametrais marga
šokėjom užkrėstas Dega
svarstydamas kaip kas ir ką
vaiku apsimeta paiku
ugnies geidauju tuo laiku
degtukai rankoje šaukiu
atsako žaibas nejauku
štai trajektorija viena
apklotas veidas samana
nakties per daug bet negana
šviesos kuri jau ne mana
ir ne tava ir ne visų
niekais į nieką iš tiesų
labiau baisu nei per tamsu
pabyra pelenais esu
lyg angelas silpna ranka
sulaikančia viltis menkas
įžvelgti prarajoj kažką
daugiau nei sielos beanką
nuo viso labo atspindžių

bekintančių nors tų pačių
esme o forma užgaidžių
pirminių žodžių
… negirdžiu