patologija. juoda

jeigu kada užsikrėstum
s mėliu, dėlėm ar pavienėm
sutemom byrančiom slėniais
eičiau tavęs pasiimti

ten kur baltai juodos sienos
durys be rankų
venos pritvinkę elektros
krato nakty pažiūrėt į save
gulintį dumblo vonelėj

nagenos purvinos nerimu
slenka lėtai glitus šliužas
slenka ir šnabžda gaidas
girdimas tiktai anapus

kūno kriauklelių aštrių
kontūrai blunka iš sapno
supasi balzganas zuikis
supasi ten po medžiu

nieko seniai nebėra –

tįstančio tiesiai į stemplę
nuodo pavirtusio luotu
plukdančiu dvoką ir sutemą
dalį tavęs į mane

patologija. mėlyna

švyst vienas
šiferio gabaliukas ugnin
švinta mėlynais taškais
sako, čia tik šaltis ir taškas tėra vienas
susprogdintas karvašūdis
išsitaškęs į jaudulio atplaišas

sėdėčiau sau
pats sau
apžergęs trečio pasaulinio daiktą
bet esam trise
vienas už kitą labiau
piromanai

kai gaudžia kažkur užu miško
kareiviai tylom veja nerimą
o kulkos pasiveja juos

žiūrėkit į mėlyną dangų

švyst vienas
laukinis
pelės kūnelis ugnin
dar spurdanti
sanctum gyvybė, kvailiai

švyst vienas aš
vidurnakčio spalvon
taškais
išsprogstu

patologija. raudona

pekla rašo mano eilėraštį
knebina šviesoj permatomas rankas
savo juodnagiu pirštu
ir išties nusispjaut į šį blyškų farsą
svarbu – už mane padaryta
saulėj džiūsta emyro šunėdos galva
pasitikiu ja labiau nei savim
vangiai ieškančia tinkamo nuosprendžio
sakiniui, budeliui, kirtusiam galvas

įsižiebus raudonoms lemputėms
jau sėdžiu mašinoj, važiuoju į Darvazą
pažiūrėti eilėraščio
paklausyti kaip skamba
mano juokas
iš kraterio

detego detektyvą

šitoj pelkėj vietos užtenka visiems.
moteriškų drabužių parduotuvė
virš jos
gali užeiti pas moterį
dėvinčią nailonines kojines aukščiau kelių,
gali užeiti pas moterį,
gulinčią savo lovoj – be jokio
kruopštumo rūkančią
zebro raštais išpuoštą cigaretę.
gali užeiti ir išgelbėti ją nuo
košmaruose persekiojančių
velnių pasturgalių,
gali užeiti ir pasmerkti tą moterį
niekinančiu žvilgsniu
ir išeiti iš tos moters
tiesiai į Nerūkymo zoną, kurioj
žmonės keistai išblyškę
jų želiniai veidai, praradę galimybę
perduoti menkiausią emociją

tarsi būtų ne žmonės, o žydėti užmiršę pastarnokai
tarsi pamėklės, sklandančios viršum suarto lauko,
tarsi žmonės, bet ne žmonės

čiulpiantys vienas kito kruvinus pirštus
užtemdę savo akis raudoniu
skubiai einantys tikslo link
ir negalintys susigaudyti, kur
gyvena pelkės vyriausias.

kažkas sako, kad reikia eiti
tiesiai tiesiai. tuomet į kairę,
bet kai į kairę, tai

užslenka rūkas
ir ta moteris rūko
iškišus tamsią galvą ir dalį torso
pro balkoną
apkarstytą nuvytusiais sodinukais.

šita pelkė pridvisus, čia skraido sparvos,
vos pavilkdamos sparnus,
užšalusiais akių nervais
mato blausiai.
jos gelia atsitiktinai pasirinktam
ir nuskrenda į tolį
ir neatsisuka
tik horizonte žybteli elektros spalvos sparneliais

o moteris (sprigteli cigaretę, kuri)
nukrenta į balą, man prie kojų

pamiršęs išjungti blykstę

fotografuoju

Regina

Aka pajuosta, kai žiūriu iš žemės į debesį,
slenkantį nerimo luobu,
kurio pakraščiukuose šlako gausybė.
Kiek bekūrentumei kūnus ant didžiojo kalno,
balsas vis tiek atsišauks.
Pelenais dūla miego paklodės,
užklojusios regą, kai atguli rytą virš skliauto
tokia iškamuota botago atrodai
vos vos prisidengusi savo nuogumą
sklandai viršum gaiso – prarandanti svorį kregždelė.
Ratu palei dūmų išbudintą tvaiką jie siaučia tave karaliene,
nešančia skepetą kalnui apgobti.
Aka šviesėja, kai stoviu užvertusi galvą
į debesį ỹra nerimo hifai,
o tu tik barstai ir barstai man akin varpelius
pakalnučių.

mano brolis Pedro arba alergija katėms

pro stiklą tuščiai
spoksau į melsvą dūmų sietyną
palubėj tupi kregždės
greičiausiai net netikros
bet jos sapnuoja
kaip skrenda pažeme
save sapnuoja

ne kokį melagingą lietų

iš tardytojo akių

išsiveržia tu parodyk man savo
o aš tau parodysiu
kaip juda lūpos
abiejų pakaitom
kaip tarp blakstienų eklektiškai nardo virpulys
kaip delne trupini granitą
jau tuoj tuoj prasidės
iš kur tu jo gavai vabalėl
zam za

ir štai tu įkalintas
negali pajudėti, tik štai prakaituoji
nesamą kaltę

kol tardytojas čiaudi be saiko
aš sėlinu artyn

prie duobės

pasiimti tavęs
pasiimti savo kačiuko
kurį čia ir įmečiau užverčiau žemėm ir
vandeniu užpyliau
ir šokinėjau šokinėjau
ilgai šokinėjau