Žymos: Tomas Vyšniauskas

Tomas Vyšniauskas. Eilėraščiai

mano kalboje per daug nutylėjimų bet dar kartą pratylėsiu tarytum nesprogęs paauglystės spuogas Visagino grybas gniaužiantis aistrą saugyklose. jei prabilčiau tarp lūpų girgždėtų vinys ir pelenai Ozis kandžiotų kolibriams galvas kupranugariui kuprą pjautų gitaros styga neprisirpęs garsas tilindžiuotų vėjyje nei pakalnutės varpeliai nei išdžiūvusios sėklidės

Pokalbiai prie kompoto: Aidas Jurašius

Kad ir kaip banaliai skambėtų, pirmiausia turi įtikti pačiam sau, o paskui jau galvoti apie auditoriją, bet taip pat ne per įtikimo prizmę. Kaip bežiūrėsi, literatūrinio teksto pamatas yra autoriaus asmenybė, o prisitaikymo atveju tavo individualumas turbūt pasimestų ir taptum tiesiog bandelių kepėju.