Žanras: Poezija

Edmundas Janušaitis. Eilėraščiai

Anuomet
kai Dievas Ganytojas
dar neganė savo kaimenės

kai Žaliakalnis
skendėjo veidmainystėje
o žmonės
nepažinojo greitosios pagalbos mašinų
buvo daug paprasčiau

Kšištofas Kšivecas. Eilėraščiai

žodžiai sutrūkę tik mintys nedalomos  lediniame balkono stalčiuje dangaus uolienos užgriūva tarytum Dievo abitas ir aš jau
tik raidė epitafijoj

Grzegorz Jędrek. Eilėraščiai

Kodėl rašomi eilėraščiai 2022 m.? Tikrai ne dėl to, kad pragyventum iš poezijos. Kapitalizmas yra pragaras, kuriame arba gamini pakuotę, arba tave supakuoja, o geras eilėraštis yra: pisau, pisau, pisau TAI.

Ieva Pabirutytė. Eilėraščiai

pamiršk ją, sakau tau, vieną dieną ir tu galėsi vienas su savimi pabūti
nors kartą patys sau narcizais pabūkim

Ramūnas Čičelis. Eilėraščiai

Pirmajam Špitolėje tamsu. Dek žvakę, Martynai! Tezė, kokia ji? Paslaptis – Žodis. Atspėti jį, Priimti tai, kas liko – Sienos, Medžiai Sukryžiuoti Kelyje į Tave. Šventikas Laimina, Jo veide Nietzsche. Ištaria pirmąjį Žodį, Slėptą, Visada atvirą, Todėl neįspėjamą. Nesakyk jo, Taria šventikas Martynas. Du Martynai

Orestas Razumas. Eilėraščiai

karvė šiąnakt debesys nusigvelbė mėnulio ir žvaigždžių žibesį iš sustingusios pampos po burzgiančiu žibintu išlenda karvė nebūty plevėsuojanti iškamša jos nukarusiu liežuviu ant nulinkusių smilgų varva seilės o juodi burbulai biliardo ratilai bando suteikti formą nematytai materijai kažkur tolumoj kažkieno nugyventoj tėvynėj toli nuo moskitų

Dominykas Andriuškevičius. Eilėraščiai

pavirtę ledynais trapiais
nevirsim mes saulės likučiais
ir po vakaro ilgo girdi
kaip kūnas braška ištirpęs tarsi

tu filmuoji kaip su kamera mekas
bet neturi jo akių
ir viskas beviltiškas menas
ir viskas be galo trapu