In the early hour awoken
The beeswax candle is lit
The day draws the flesh from the bone and
The wax from the thin candlewick
Slowly, it melts, the sweet texture
Their heavy church bells draw attention
Your eyes leave your hand, leave the ground
Thus pour their disguise into the sweet, softbitten cloud
jei rinkčiausi namus – kaip špokas,
jei rinkčiausi namus kaip špokas –
nepasirinkčiau;
Be pavadinimo …varpai… primena… laisvės… kainą. Jonas Nekrašius. – „L. rytas“, 1993, Nr. 30 aš laisvas laisvas aš šviesus! ir trykšta iš gerklės balti balandžiai! tačiau sugirgžda širdyje staiga kažkas kažkas kažkas gal juosvas varpas ąžuolan įkeltas: – jis kaltas,
1.
iš pageltusių knygų
angelų ir varpelių kolekcijų
gynybos tvirtovių ir tylos bokštų
sugrįžta mūs praeitys – – –
jos it eldijos
putojančiame vandenyne
su piranijų grybšniais
mes turim kūnų
vyrų ir moterų
yra ekstremalesnių kategorijų
bet mes ir tų turim
žiūrėjau pro tavo petį
ten gaisras, sustojęs eismas
galbūt ir pats laikas, nežinau
tamsios dūmų garbanos
pildė tuščiai pilką gaisą
o tu stovėjai priešais mane
kalbėjai kažką apie krislą
vienatvė su tavim kartu
nespjaudo vyšnių kauliukų
senelio sode
nestovi už nugaros
ir neskaičiuoja ežero bangelių
kai šokčioja akmenukas
vandens paviršiuje
Laiko kapsulėje visada galvoju apie Visatą
Pirštais perbėgu dulkes senuose namuose
Pilkas kvapas užgula gerklę
Išsiskleidžia plaučiuose, erzina nosį
Aš prisimenu, kaip Kažkas Didelis žaidė su kosminėm dulkėm
Puota vis tiek jis – žvaigždžiakaktistas arklys,piktai suprunkštęs, kai siekei paglostytijo aukštą kaktą su menama žyme, –jog ypatingas jis, o ne,neprisileis papurto vėjyje įsišaknijusius karčiussugirgžda ienos, įrėminusioslaukinę jo krūtinęvartus visam uždaro į žalio vynopievas,upių sąžėlynus iki papilvėsgramzdinančias saldžiaimiglas naktų prie šono – šonas po androgeniškudangum
esu iš to paties molio,
kai pūti į nosį,
gnaibai skruostus,
šauki ir gąsdini, bet
vaikystėje
nesutrupėjau – iš tėvo pažasties
ant keturių letenų
kritau –