Edmundas Janušaitis. Eilėraščiai

VĖLIAU / SEKMADIENIO ŽODIS

Anuomet
kai Dievas Ganytojas
dar neganė savo kaimenės

kai Žaliakalnis
skendėjo veidmainystėje
o žmonės
nepažinojo greitosios pagalbos mašinų
buvo daug paprasčiau

mes
alsuodavom meile

ir
savas nuodėmes
skaičiuodavom
svetimais pirštais

sako
buvom
kažkuo panašūs
Į amžinai
kariaujančių tikėjimą

kuris
atėjus apsisprendimo metui
primindavo mums

jog
laikas valgyti
Dievo avis

TARPDURIS / PAVEIKSLAS BE RĖMŲ

Pilki vilkai
tvarios santuokos slėnyje

visažinė avelė
drožianti karklo žievę
per žingsnį
nuo dangiškos soties

regis
viskas OK

Vilio Nelsono kasa
liečianti vėją
prie Ramiojo vandenyno

miestelis
šeštadienio popietę
virstąs mėtine tablete

regis

jei ne
tuk tuk

ponas
Erikas Klaptonas
dainuojantis „Cocaine“

KAŽKAS NE TAIP / NORS ĮPRASTA

Mėšlungis
prižadina rytmetį

suirzęs
sapnas krūpteli
apsisuka
ant dešiniojo kulno
krenkšteli
it pabaidyta varna
ir
nuplasnoja

neapleidžia
nemalonus pojūtis
jog

ši
diena šykštesnė
nei
vakar vakaras

YPATINGAS / PIRŠTU BAKSTELTAS          

Maloningoji žemė

lengva juoktis
ištempti ausis
ir manyti
jog nieko daugiau negirdi

tik
lengvutį atodūsį
priekin lekiančio garso

kai
tu niekur neini

tarsi
įkastas stovi
tuos
kasdienybės laukuos

tarp daiktų

it žaislų
praradimų lentynoje

TALPUS / IT MILŽINIŠKA TAUPYKLĖ

Gyvenimas mažas

anksti
prieš pabusdamas
sapnuoju
prekybos centrą
už itin žemą kainą
prekiaujantį
norų cukrumi

trumpai drūtai
sakant


likusius
sąžinės likučius

NENUSTEBSIU / MES ALSUOJAM BE MEILĖS

Aštrus
kaip kaltas
nelaimės smakras

būties esmė
besiblaškanti
vienatvės užkaboriuose

visa kita
sapnai be saulės
drugiai be sparnų

kas metai
vis labiau panašūs
į neplautas lėkštes
norų virtuvėje

PAPRASTAI / NEIŠVENGIAMAI

Negaliu
čia pasilikti

turiu grįžti

tačiau žinok


neišeisiu
tau nepasakęs
viso gero

pažadu

tie žodžiai
mano lūpose tau
skambės
lyg tylūs
liūdni varpeliai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *