Lėkiaulėkiaulėkiaulė, arba Apie muitininkus, ištvirkėles ir mažutėlius

Skaruota mergaitė žengia
į gruodo žvarbumą,
į ledkrėtį, dūkstančią pūgą,
žibučių ir žemuogių –

neduok perlų kiaulėms,
mažoji, –
girioj dvylika vyrų
nuo jauno lig seno
sėdi ratu aplink ugnį –
kas esi ir ko ieškai, dukrele, –

penktas ir šeštas
išaugina gėles bei uogas,
kiti kalba jai apie muitą,
šunis ir ištvirkėles, 
ir apie atpildą –
tu nesi nei mergelė, nei deivė,
tu esi našlaitėlė.

Obelis, arba Burtų

Ėjo vien šituo keliu,
jie aplenkė žvirgždą.
O mes nuo girnų
prie šluotos,
nuo šluotos prie puodo –
juokėsi,
kad bado pirštus
mažutėlėms
iš kartos į kartą,
šimtai metų praeina,
bet puoton jų nepakviečia.

Mes vis dar mažos mergaitės
prieš rimbą.
Bet mūsų valandos
mušė,
ir siautėjo visa,
kas po vidurnakčio.

Šlaistūnai ir vagys, arba Velniop visas kataraktas!

Pažvelgia iš viršaus į tave
visa žinančios akys

judesys už užuolaidų –
vėjo šuoras ar įsidrąsinęs įnamis –

ją išduoda

arklio tepalo šleifas koridoriuos, 
durų trenksmas – sienų drebėjimas,
blyksteli žvakė lange – grabnyčinė, ir
skaromis apsisiautusios damos sėda prieš stalą,
suka ratu pagerintą Valerianae officinalis tinktūrą,
dunda, putoja kampe magiškas krištolas –
skiedžia apie viso pasaulio tragedijas –
kodėl nekalba televizijoj
apie kaimynų vaikus –
tikri velniai

išduodą ją
atgarsiai vakarop,
magiški, nesuprantami žodžiai
kryptimi šeštas aukštas
per dešimtį susitraukusių lūpų
iki tavo kambario durų.

Plaukimas iš pieno, arba Apie ištroškusią elnę

Vanduo per žąsis,
per devynias marias
bálta puta –
nebe vanduo, o pienas
per įkaitusius kubilus,
karalių pečius –
valdovai miršta –
kas trečias brolis juos pakeičia,
tai išlaka paplavas gatvėj
šunys ir katės
ir tęsias
ir teka
ir tęsiasi

kas tu
ir kaip tave man surasti

Jis buvo vardu… arba Rankomis

Žemyn
nulenkę galvas lyjant,
tuščiomis,
kito pasaulio
atvaizdas
balos paviršiuje –
tu nebijok,
nuo šiol žvejosi
žmones,
Simonai.

Kregždės ir žvirbliai, arba Kas nutupia ir kas praskrenda

… mažum grįš gegužę
kregždėm
ir lekios varmų
pažeme
vakarui leidžiantis.
Keturioliktą dieną
sodžiuje skerdžiamos avys,
brėžiama krauju ant staktų
ir valgoma tvirtai įsikibus
į lazdą.
Moliniuos nameliuos
moliniai vaikučiai

Ko verki, moterie,
ko ieškai