Žanras: Poezija

Deividas Varanius. Eilėraščiai

žiūrėjau pro tavo petį
ten gaisras, sustojęs eismas
galbūt ir pats laikas, nežinau
tamsios dūmų garbanos
pildė tuščiai pilką gaisą
o tu stovėjai priešais mane
kalbėjai kažką apie krislą

Poryt. Eilėraščiai

vienatvė su tavim kartu
nespjaudo vyšnių kauliukų
senelio sode
nestovi už nugaros
ir neskaičiuoja ežero bangelių
kai šokčioja akmenukas
vandens paviršiuje

Mrs. Do (Jurgita Donėlė). Eilėraščiai

Laiko kapsulėje visada galvoju apie Visatą
Pirštais perbėgu dulkes senuose namuose
Pilkas kvapas užgula gerklę
Išsiskleidžia plaučiuose, erzina nosį
Aš prisimenu, kaip Kažkas Didelis žaidė su kosminėm dulkėm

Kriso Harė. Eilėraščiai

Puota vis tiek jis – žvaigždžiakaktistas arklys,piktai suprunkštęs, kai siekei paglostytijo aukštą kaktą su menama žyme, –jog ypatingas jis, o ne,neprisileis papurto vėjyje įsišaknijusius karčiussugirgžda ienos, įrėminusioslaukinę jo krūtinęvartus visam uždaro į žalio vynopievas,upių sąžėlynus iki papilvėsgramzdinančias saldžiaimiglas naktų prie šono – šonas po androgeniškudangum

Akvilė Ližaitytė. Eilėraščiai

Išsiviriau šiam rytui minčių,
Užkonservavau vakarykštį sapną,
Dabar teka saulė,
Dabar geriausias laikas gimti kūdikiams,
Rūkas kyla – neregiai stovi prie perėjos

papi ros. Eilėraščiai

įsiūbuoja kojomis į kambarį
neliečia
kriaušė juda nuo vėjo
                                          ar nuo nerimo
griauna
                        ir griūva pastatai

varna. Taško genezė

tyloje
kur nėra nieko

net nieko
užrašyto tarp linijų
gyvenimo
pirštais nuo stalviršio
braukdami palietą vandenį
žiūrime viens į kitą