Prognozė

nuo ankstaus ryto lyja
uždarėme langus
bet drėgmė smelkias
įdienojus pro orlaidę
pradeda lietis vidun

erzina sušlapusi kojinė
nesvarbu
dar šiek tiek
plaukia stalas
dar šiek tiek –
šaukštas
knygos išsilieja
pradeda nardyti žuvys

nuo ankstaus ryto lyja
dar šiek tiek ir paskęsim
vakarop tyloje
iš svetainės atplauks delfinas
susitarsim
per oro burbulą
ištekėsim
pro kaminą
išlašėsim
pritaškysime dangų
pilną žvaigždžių
ir lauksime ryto

auštančio ryto prognozė:
vietomis debesuota

galbūt lis lietus.

Pilkas dangus

plačiausias
pats               žydriausias    dangus           visados kitapus
lengviausias

liūdniausias
pats               ilgiausias      eilėraštis       niekados nepražus
skaudžiausias

saugiai stalčiuje
kol jį užrašysiu numirs tušinukas
pats ilgiausias eilėraštis pasibaigs
kai dings mėlis
pilkas dangus
kitapus
nesinori
pabaigti
padėsiu kablelį
jau naktis
o jautru lyg
auštų rytas.

Ritualas I

sakei
per anksti
aš klausiaũ
rūkyti
daug geriau
žudyti save nuo kokios 16 valandos
ir mes pradėdavom
skerstis
popiet
sviestuotais peiliais
sakei
per vėlai
aš klausiaũ
sugrįžau
po valandos
tu išėjai
aš pradėjau rūkyti
iš ryto
visai nieko baisaus
nesakei
aš pasakyčiau
bet net pusryčiams
sviesto neliko.

Ritualas II

amen
vienas žodis nuramina
lūpų kraštas šypso
ir glosto vienintelė plaštaka
blakstiena mirs per mirksnį
kitą
vienas
užsimerkiu
ir priimu ostiją
du
aš ir dievas
lūpas suspaudžiu kad neišsprūstų
bet pavėluoju atsimerkti:
dievas ištirpo ant gomurio
ir vėjas nupūtė blakstieną nuo skruosto
vien tik žodis liko
amen

Pilnatis

pajūry – vienas kitas ateivis
praeiviai kopose kur ne kur
o tarp jų ant laiptų pakopos
stoviu aš ir į meilės jūrą žiūriu

viršum jos – pilnatis
ir nerimsta širdis
dar krante
o paskęst jau baisu

bet iki kelių juk galima
kelnes atsiraitoju tik iki kelių brendu
o banga teškias iki kišenių ir burnoje pasidaro sūru

dabar jau matau juodą vėliavą
o krante nepastebėjau kad
net nusiauti pavojinga.

Suveltas

ne veltui tuščia ant stalo
ir vynas išgertas ne veltui
tik veltui tu atėjai
ir aš išėjau veltui

susipažinti ne veltui mes bandėm
ir ne veltui mums nepavyko
iš viso ar gali susipažinti du
patys sau nepažįstami?

ne veltui mes visi atskirai
po vieną iš tolo vienodai atrodom
ir ne veltui nieko daugiau neišėjo
tik šitos eilutės

tik šitos eilutės
ne veltui
už dyką

Pati pilkiausia diena

Aliaskai

atrodė kad ši diena niekada neišauš
žadintuvas tikino kad jau atėjo rytas nors
jokio skirtumo nuo praėjusios bemiegės nakties
nebuvo galima įžvelgti pro langą visai

nieko nesimatė: nei miško nei kaimynų
nei ribos tarp žemės ir dangaus
ir radijo imtuvas perspėjo nekelti kojos iš namų
tokiomis sąlygomis lengva ją susilaužyti

buvo taip pilka visur kad toliau
nei čia ir dabar nematyti
tik laikrodis tiksėjo tik nebuvo aišku
kur laikas ėjo. iš dangaus pabiro snaigės

pro atidarytą balkono langą vidun
pradėjo ropštis pasiklydęs besmegenis
siūliau jam morką angliuką net kibirą ir šaliką išeiginį
bet jis niekur nenorėjo eiti

mes sedėjom vienas prieš kitą ir nieko nematėm
mes abu buvom beakiai ir
nepastebėta atėjo naktis
tik žvakė iš įpročio pradėjo degti

greitai nebeliko besmegenio
pati pilkiausia diena neišaušo
tik ištirpo mylimiausioji snaigė
kartu su šaliku.