Tom Kom Potas. Eilėraščiai
kaimenės bėgančios iš taško A į tašką Ž
kaimenės išsprogdinančios akiplotį
suskausta kanopų pėsakais
romaus bizono akyse
sėdėk kur sėdi vietoje tatanka sėdintis
jotanka čia
kaimenės bėgančios iš taško A į tašką Ž
kaimenės išsprogdinančios akiplotį
suskausta kanopų pėsakais
romaus bizono akyse
sėdėk kur sėdi vietoje tatanka sėdintis
jotanka čia
Man buvo keturi, kai tapau karaliene.
Aš po namus, po kiemus,
Varnų chorui giedant ant antenų.
riedam iš „Suokalbio“ kūliais it pirmą kartą šiais metais gandrą pamatę
ridenuosi iš paskos „Kur gandras? Kur jis?“ kikendamas it devyni mėnesiai
jau būtų po mūsų trumpiausios nakties like a rolling stone kvatodama tu
o aš kaip Juzė į žmones išėjęs iš Palangos tos pasaulės pabengos
irgi rituosi paslydęs tik bir bir tabalai tau iš paskos smerčiop
Оплачь свою нерождённую дочь,
Оплачь так, словно её хоронишь,
Так, словно убегая в ночь
Кричишь судьбе: «Ты меня не тронешь!..»
чтобы до лесу дойти, нужно поле перейти.
а за ним – опять поля
и только в самом конце их – море,
на другом берегу которого
возвышаются горы.