Youunsentamessage

galima užgaudyt įdomų ritmą
su atšauktom žinutėm tokios pauzės!
kaip eilėraštis

This message was removed because it doesn’t follow our Community Standards

This message was removed because it doesn’t follow our Community Standards

This message was removed because it doesn’t follow our Community Standards

susirašinėti neatplėšiamais vokais
pilnais žodžių kurie liks
atsiųsti

Kauno reperiai neskatina gerų vertybių

tas visiškas ribų nebuvimas kai kažkas prasideda atskrenda paukštis su auksine garbana nutupia ant
palto skverno tarsi ant lizdo krašto kuriame laukiau dešimt metų dar ir dar vis rašydamas ispaniškas
serenadas pajūryje kai leidžiasi saulė vis be galo ir šešėliai ilgėja ir taip primena tą mėnulio šokį su
savo pavidalu labai primena

Paskolinsiu lagaminą su ratukais nes nepaneši

Ojoj, iškelta kartelė pramuša keturių metrų aukščio lubas
Gal ne debesis bet bent jau chemtreilų nubrėžtas ribas
Virš plokščios žemės
Kur gyvena mažieji laisvūnai
Bet net ir didelis laisvūnas neapeis sistemos
Neapeis sienos iš kitos pusės
(Jei žemė tai plokščia)

Bet kas čia žino

Nepabandęs
Galima mūryti sieną
Ir rašyti ant jos graffiti poeziją
Naktį
Vienam
Net ir dieną vienam
Nes siena aukšta ir kas ten ją perlips
Tikrai ne mažieji laisvūnai iš plokščios žemės

Palaikę tą sieną ledyno luitu gale vandenyno
Palaikę įrodymu žemės plokštumo
Ir visi patikėjo
Ir tai tapo tiesa
Ir praėjo daug metų
Ir viskas pasikeitė
Ir liko tik graffiti eilėraščiai kitoj sienos pusėj
Iki pusės užpustyti. Be
pėdsakų

Jeigu iš viso galima žmogaus vertę nustatinėt

Tavo gildijoj tavęs niekas negirdi
Tavo gildijoj tavęs niekas negirdi
Tavo gildijoj tavęs niekas negelbėja
Tavo gildija. Tik nostalgija.
Man gildija apie žodį gilded
Paauksuota
Nenori niekas nei mano aukso, nei sidabro
Na bet kvepalų tai nori
Gal nėra taip blogai

Netoli Kauno yra prūdas su širdelės formos sala
Nėra čia nei manęs nei Tavęs
Skamba baimingai
Bet ta baimė tik iš ego
Kuris bijo mirties

Kurios net nėra!
Paradox
Orthodox
Jazz
O gal tai tiesiog malonė be priežasties
Mes irgi galim maloniai šviesti be priežasties!
Kaip saulė!
ar mėnulis
ar kokia stalinė lempa
arba prūžikas
Stalinė lempa tai turi priežastį
Nes ją įjungei
Saulė irgi turi priežastį

turbūt nesidalinsiu tuo eilėraščiu

tele-patiniam portale
kuris vadinamas dar mūsuose širdim
viena širdim
!!
ir ei – kiek jai ten laikyti(s)
pasidalinimas
su draugais
ar pasidalinimas
dalimis
ribomis ir kryptimis
nematomam pasaulyje
ar įmanoma slapstytis?
<
atsimerkiu vonioje
ar jau seniai užgeso žvakės?
išmirkusi oda
prieblandoje virtusi žvynais.
jaučiuosi kaip žuvis, nebe žmogus,
matyt, grįžtu į ištakas

arba odė deivei Frustracijai

aš jaučiuosi kaip stygos į skirtingas puses įsitempęs stipinas kaip man apsispręst atsisakyti nors
vieno tai atsisakyt savęs o aš užvis labiau tenorėjau su visais kartu gyventi
<
aš jaučiuosi kaip paukštis į skirtingas puses kur paslėptas mano kompasas kaip man surast aš
jaučiuosi kaip inkilas iškritusiu dugnu man šalta kojoms kai einu ledu aš jaučiuosi kaip ežeras
užšalęs vasarą mano laikas nesutampa su išoriniu gyvenimu mano atsakymas nerandamas jaučiuosi
kaip randas nuolat kraujuojantis belaikėj substancijoj mano gyvenimas nesibaigianti akcija kaina
krenta kyla infliacija mano pasaulis tarsi pripūstas balionas aš penkiom kalbom mąstau ir man
atrodo gan įdomiai viskas sukasi vaizdai psichodelika nesibaigia turbūt mano lemtis būtų rasti savo
išeitį turbūt atradus savo išeitį tapčiau išbaigtu bet kol kas vis dar jaučiuosi sakinio vidurio kableliu

trūkstant įkvėpimo pradedu kvėpuoti

Lekia kosmosu liepsnojanti kometa
Su Čiurlionio meilės laiškais

Ir jie sudegs.
Ir viskas baigsis.
Todėl rašau tau šią žinutę kaip žvakelę
Kosminės ramybės burbule
Išliekančia šviesa:
Aplinkui viskas keičiasi.
Net žvakės

Ačiū

Kai jau nebeveikiu to, kas nebūtina
Kai jau nebeverkiu ir nebesijuokiu
Perėjau marias
Dabar kasryt keliuosi su tyla
Ir praktikuoju praktikas
Pjaustau morkas ir rūšiuoju atliekas
Skalbiuosi marškinius su ūkiniu muilu
Jau trečią bliūdą išpilu vandens
Ir taip po truputį skaidrėja
<
Mano būtis