valanda

dar tik pabudęs
bet jau nuvargęs

dar tik
išlindęs
iš pagalvės
pilvo

vos tik panoręs
atverti langą

o jau

iš anksto
užtraukęs

užuolaidas

toks pat
nuspėjamas
toks pat
nepaguodžiamas

vienos valandos
sužvarbęs
rugsėjis

suspaustomis
lūpomis
barbena į langą
prašydamas
lesti

įpilu pieno
valanda praeina

tartum tas
pienas dėl
visko

kalčiausias

dangaus akrobatės

mes su artimaisiais
dirbame cirke

žongliruojame
vaikštome
kupolo
pakraščiu

darome fokusus

bet yra ir kitų
darbų

pašerti dramblius
vienas toks iš
nuobodesnių

paguosti
klounus

palesinti
pradingstančius
cilindre
balandžius

patikrinti
lynus

iš naujo
uždegti
dangaus
akrobates

joms
būna

dienos
kuomet

nustoja
tikėti, kad

pagaus
atskriejančią
trapeciją

ir bėga
kraujas

po to
visiems

mums
keletą dienų

būna

tik nepakeliamai

vieniša

į akmenį

rašydamas sudie
padėjau neatsargų veiduką

tokį be tavo palaiminimo

tąvakar užteko
kad tapčiau kone
prievartautoju

įsivaizduok jei tavo
palaiminimą man
kas nors duotų

pavogtą
nupirkčiau
klastingiausių vagių
turguje

galėčiau pasiverst
Minotauru

vedžiočiau tave labirintais
šviesdamas
pro nosį
alsuojančią
ugnį

galėčiau virsti
Odisėju

plukdyčiau tave
pažiūrėti
sirenų keruose
išvoliotų vyrų
pasirodymo

galėčiau visam laikui
tapti Hadu

nes po jo tik mirtis

iškeisčiau Tanato
taip trokštamus
pragaro vartus
į tavąjį
nemirtingumą

kad kartu
amžinybės

sulaukę

pavirstume
tuo pačiu

akmeniu

vietos kur kabo girliandos

taip tingisi keltis
eiti į dušą
mieliau eičiau su tavimi
pasigrumti
su bokso pirštinėmis
žinoma pasiduočiau
galėtum mane
nugalėti iš
nusirenginėjimo

mėtytume užstojančius
gėdą rūbus

visur

ant palangių
puodų keptuvių

ant lubas
siekiančių
spintų

kaip kokie
Tibeto
šventieji

kabinantys
spalvotų
vėliavėlių
girliandas

vietose kur
dar yra
Dievas