žiūrintis_dangun-Arminas Dastikas. Eilėraščiai

1#


Suskamba tavo balse kalnai
Griaustiniu nuvilnija
Suokalbiškai permerkia
It lietumi prisiminimai
Stoviu ant skardžio
Ištiesęs rankas į šalis
Klausausi
Ir toje margoje jūroje
Naktis man tampa sava
Mėnesienos marškiniais
Pridengiančios glamonės
Vėju žaidi mano nuogume
Kai nesame kartu
Susimąstau
Ilgesys akimirką
Suvijęs it seno telefono laidas
Toks ne____________
pertraukiamas

2#
Kai matai jog esu
Paskendęs savy 
Ir tylus it fosilija
Užklaustas
Dairausi aplink
Nematančiais vyzdžiais
Tariu: „atskinisk!“
Aš šiandieną išplaukęs į tolius
Dažnai regi mane
Tik kaip akmenį
Savo dugnui pramušti
Todėl dink
Sugrįšiu
Kai pabirsiu po lapą eilutėm
Ir turėsiu ką tau pasakyt


3#


Muzika
Sielos trupiniai
Pasilikę ant stalo
Be klausos
Be gramatikos
Kuria
Visai kaip skęstančiais laiveliais
Pasipuošia jūra
Bute po manim
Saksofonas išplėšia miegą
It sagą
Bunda alkis klausytis
Akį praplėšus
Siusiūtą
Tavo geismas gyventi
Apčiuopiamas
Užliūliuoja mane
It užgesęs degtukas


4#


Kaip gimsta mintys?
Tavo dangoraižiai liečia
It adatos
Kurios trumpos tik dangui
Taikliai prasibrovę
Pro tankmę
Pavieniai barbenimai
Lyjant
Apkabinimai būna apgaubia
Kaip kliudžius tyla
Kai negirdima to
Kas būnama šaukiama
Vidumi kartais aplankius
Nuojautai pabundame
O kartais sušnabždam ryt

5#
        Rausta už lango
   Prieš dangų       Vyšnia
Pasipuošusi žiedlapiais
Dega         Kai žiūriu aš į ją

Prabyla malda: Net žolė kai
    žiūri į mane. Nebe tokia
          žalia. Ateik kai
             apšvies
                mėnesiena
                    Įkvėpti manęs
                        Aš tokia
                            vieniša
                           Tokia
                           Kaip
                           Ir
                        Tu
                        l
                        a
                         i
                          k
                           i
                          n
                         a

6#


Žmogus žvelgia pro rakto skylutę į savyje esantį
Mechanizmą kuris nors dažnai
Veikiantis tolygiai kartais išsiderina
Šiąnakt sapnavau
Ir tas sapnas buvo toks tikroviškas
Kaip šios eilutės
Nors ir be rimo
Bet mačiau viską taip sklandžiai
Lyg žiūrėčiau į viską nuo
Vieno ar kito kalniuko
Žvyrkelis vingiuotas tarp
Nedidelių kalvelių
Tarp tavęs ir manęs
Po dešine akmenų laukas
Vidury miško kryžius
Kuris mano atmintyje
Stovi iki šiol
Kaip mažas nesusipratimas
Aš fragmentiškai
Artėju į vietą
Kur niekada nestovėjo bažnyčia
Ar vienuolynas
Kurį jau esu sapnavęs
Truputėlį apleistą
Truputėlį gyvą

Tai tiesiog miško atkarpa
Gabalėlis
Virš kurio nuolat zuja varnai
Niekada nemačiau sapne
Ką ten veikdavau
Visada mačiau
Tik tuos baltus kupolus
Sienas apipintas vijokliais
Save daug jaunesnį
Nei buvau
Nei esu šiandien
Ir jausmą lyg būčiau namuose
It tas taškas būtų
Niekur
Ir būtų visur
It pats būdamas ten
Būčiau ir ten
Ir tuo pat metu
Nebūčiau
Matyt vingiai atsikartoja
Kaip pasakos sektos vaikystėje
Seki jas savo vaikams taip
Kaip sekdavo ir tau
Tada sugrįžti
Ir būni ir ten
Ir čia
Ta vieta nors nėra labai aukštai
Yra šalia debesų
O gal tai rūkas
Nuolatinė migla
Visai panaši
Į užsimiršimą
Į
Tai
Ko
Nesinori
Prisiminti
Nes šalia namas
Kuris seniai parduotas
Kuriame miegodavau
Kiekvieną vasaros savaitgalį
Kiekvieną kartą nenorėdamas ten būti
Ten veidai visada šviesdavo šypsena
Tik dažnai apsimestine
Ten 100 avilių su bitėmis
Kurios mirusios
Kaip ir jų globėjai
Juk žinote bitės negali kitaip
Bitės miršta jei yra
Prijaukinamos
Ir lieka pamirštos
Ten šulinys
Kuriame paskenduolė
Tąkart nebuvo tik mėnuo
Sakydavo nenoriu
Apie tai kalbėti
Jos tėvas pabėgo
Į Ameriką
Kartais sarkastiškai
Vis dar pagalvoju
Jūs visi dabar
Amerikoje
Mirę ir viskas
.
Nebenoriu
Apie tai net galvoti
Tuose kupoluose
Varpas
Jame aidas
Jau laikas
Ir
.

7#


Kelkraščiuose stovi mašinos
Išlipę žmonės žvelgia
Į sodriai žalios spalvos
Kamuolio dydžio objektą
Pakibusį virš žemės
Artinasi tamsa
O jame mažomis raidelėmis
Išryškėja žodis
Iš pradžių nesuprantamas
Vėliau suvokiamas
Jis atrodo it koks bėrimas
Taškeliais
ašPilnatis
Ir tau tik atrodo
Jog aš žalia

Išgirstu savo galvoje
Bet niekas nieko nesakė
Esu tuo tikras
Visi it statulos
Žiūri
Aš irgi tyliu
Viduje jokios baimės
Net jei čia būtų bendraujanti
Atominė bomba
Ką galima būtų pakeisti?
Tiesiog stovime ir spoksome
Užhipnotizuoti
Pradeda lyti ir vos pirmi lašai
Prisilietę
Pabudina
Ak tas palytėjimas
Objektas tiesiog dingsta
Tiesiogine prasme
It sulėtintame kadre
Kurį laiką vis dar matau užrašą
Baloje jo vieta
Baloje po žmonių kojomis
Tekšt tekšt
Tik
Masinė haliucinacija?
Kas patikėtų
Jei papasakočiau…
Susėdam į mašinas
Ir nebeprisimenam

8#


Lėktuvai ne gėlės
Bet būna sužėri
Kaip nuorūkos
Prie balkonų išmėtytos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *