ŠMĖ

„Vien už pažadą amžino laisvo kritimo“ ©

#

Peršviečiama marška nedengia
Šonkaulių nukarusių papų
Vieni kaulai ištiesia
Koją liesą ir
Išspjaudama į veidą dantį
Papuvusį
Ji ištaria tai ką?
Jei numiriau – tai ir
Nebesirodyt?

##

Tarp to ką matau
Ir ko nejaučiu
Tik aidas upės šniokštimo
Per polaidį.

###

Nepyk!
Juk man reikėjo tiek nedaug –
Dangaus kraštelio
Lopinėlio
Užsiūti švarko skylę.

####

Toks vaidilas
Atsiremia prasisunkia pro sieną
Nelygu dūmas.

#####

Turėjau katę mirusią
Devintą kartą
Gal kad per paslaptinga buvo ji
Mano gyvenimui.

######

Kyšt kumpa nosis ir
Raukšlėtas veidas
Kikiki
Kretena
Tarsi vėlė
Nebeatpažįstama.

#######

Žibintai sodų Liuksemburgo
Blanki šviesa
Ir kažkokia
Pamėklė
Apžiojus mano penį vargiai
Savoms mintims pritardama
Kinkuoja
Garbanota galva
Dulksna blakstienose
Sumirguliuoja.

########

Eik tu nachuj nachuj
Kaukas kaukia eik tu ble nurieda
Tarsi kėglis keliasi
Pametęs kaukę sako
Mil pardon aš nieko čia
Tik šiaip sau nach išsprūdo
Čia ne jums o apskritai.

#########

Mano rankos prie tavo veido
Nedera tarytum
Veidas ir šlaunis
Vieno žmogaus
Iš skirtingų pasaulių būtų.

##########

Kaip laukiu kad
Įspistų spalio saulė
Pro vijoklius
Prie bernardinų kapinių
Deja jau antri metai
Kovas.